2023 m. spalio 20 d.

Socialinių mokslų skaitykloje – nauji teisės leidiniai

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Socialinių mokslų skaityklos fondas papildytas naujais leidiniais teisės tema.

Besikeičiantys darbo santykiai ir jų reguliavimas Lietuvoje: monografija / [Ingrida Mačernytė-Panomariovienė, Rytis Krasauskas, Aušra Vainorienė, Tomas Bagdanskis, Daiva Sederevičė]. – Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2023. – 375 p.

Monografijos elektroninę versiją taip pat galite skaityti ir portale www.iBiblioteka.lt, atsisiųsti ir išsisaugoti savo įrenginyje.

Darbo santykiai – patys jautriausi visuomeniniai santykiai, jie susiklosto tarp asmenų, atliekančių darbą (darbuotojų), ir sukuriančių darbo vietas (darbdavių). Monografijoje aptariami svarbiausi šiuolaikinės darbo teisės aspektai, analizuojami esminiai ES, Tarptautinės darbo organizacijos ir Lietuvos darbo teisės pokyčiai (tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus), apžvelgiama teismų praktika. Aptariami esminiai darbo organizavimo, vykdymo ir iš to kylančių tiek individualių, tiek kolektyvinių darbuotojų garantijų klausimai, kolektyvinių derybų proceso reglamentavimas; darbo kodekso normų taikymas.

Darbo teisė visiems / Daiva Petrylaitė, Vida Petrylaitė. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022. – 285 p.

Knygoje aiškiai ir logiškai išdėstomos pagrindinės darbo teisės taisyklės, taikomos Lietuvoje dirbantiems darbuotojams ir darbdaviams. Jos padės kurti sėkmingus, sveikus, geranoriškus bei abipusiu pasitikėjimu grįstus tarpusavio bendradarbiavimo santykius. Leidinio struktūra padės skaitytojui įsivaizduoti savo, darbuotojo ar darbdavio, situaciją nuo pirmos darbo dienos iki atleidimo iš darbo. Autorės siekia, kad knyga taptų koncentruotu darbo teisės žinynu kasdieniuose darbo santykiuose, sudėtingais momentais paskatintų ieškoti atsakymų oficialiais teisių gynimo būdais ir primena, kad ilgainiui gali atsirasti naujų teisės aktų, todėl visada rekomenduotina pasitikslinti informaciją naudojantis aktualiausiu darbo kodekso tekstu.

Visuomenės pokyčiai ir teisė: Liber Amicorum Vytautui Šlapkauskui: straipsnių rinkinys / Sudarė Eglė Bilevičiūtė, Rūta Petkuvienė. – Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2023. – 465 p.

Monografijos elektroninę versiją taip pat galite skaityti portale www.iBiblioteka.lt, atsisiųsti ir išsisaugoti savo įrenginyje.

Profesoriaus dr. Vytauto Šlapkausko asmenybė, mokslinių darbų palikimas Lietuvoje siejamas su teisės sociologijos mokslu. Profesorius daug dėmesio skiria nuolat vykstantiems socialiniams pokyčiams, nagrinėja socialinį teisės atsiradimo ir veikimo kontekstą, visuomenės, žmonių grupių ir pavienių individų socialinio (bendruomeninio) gyvenimo ryšių su teise dėsningumą. Jo moksliniuose darbuose daug įžvalgų (teisinių, sociologinių, politologinių, kultūrinių) apie visuomenės ir jos grupių požiūrį į tvarką ir teisingumą, teisę ir jos socialinį veikimą, visuomenės saugumą.

Leidinyje skelbiami straipsniai aktualiais teisės teorijos, teisės sociologijos, teisės filosofijos ir visuomenės saugumo klausimais; nagrinėjami aktualūs šiuo metu šalių nepriklausomybės, genocido, vaiko teisių ir asmens duomenų apsaugos užtikrinimo pagrindai. Pateikiama administracinės atsakomybės retrospektyvinė analizė, analizuojama teismo pareiga argumentuoti savo sprendimus, nesąžiningos konkurencijos, vaikų nusikalstamumo prevencijos, virtualios valiutos plovimo prevencijos, viešojo turto valdymo ir statybos teisės kodifikavimo aktualijos.

1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija: ištakos, idėjos, atmintis / Artūras Svarauskas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 127 p.

Knygoje nagrinėjamas 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos turinys, apžvelgiami nepriklausomos tarpukario valstybės konstitucinės raidos bruožai, analizuojami įvairūs Pirmosios Lietuvos Respublikos konstitucionalizmo aspektai. Aptariama, koks buvo nuveiktas darbas rengiant 1922 m. Konstituciją, kokia buvo joje įtvirtinta valstybės santvarka, valdžios galių pasiskirstymas, piliečių teisės ir jų ribos. Taip pat nagrinėjamas tautinių mažumų juridinis statusas valstybėje ir jo nustatymo aplinkybės. Atkreipiamas dėmesys į konstitucines nuostatas, įtvirtinančias lietuvių kalbos valstybinį statusą. Lyginamos pirmosios Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybių konstitucijos ir jų priėmimo aplinkybės; ieškoma atsakymo, kodėl pirmoji ir vienintelė demokratinė tarpukario Lietuvos konstitucija galiojo tik ketverius metus.

Against constitutionalism / Martin Loughlin. – Cambridge, Mass.; London: Harvard University Press, 2022. – 258 p.

Konstitucionalizmas – visuomenės, valstybės santvarka, grindžiama konstitucija. Autorius teigia, kad tai specifinė ir ginčytina valdymo filosofija. XX a. viduryje konstitucionalizmas buvo laikomas anachronizmu. Ilgainiui jis transformavosi, suteikdamas konstitucijai svarbų vaidmenį visuomenėje. Kai konstitucija buvo traktuojama kaip praktinis valdžios reguliavimo įrankis, ji tapo reprezentuojančia simbolinę kolektyvinę vienybę. Knygoje aiškinama, kodėl taip atsitiko ir kokios to pasekmės: teisėjai įgyja gerokai didesnę galią kaip režimo „nematomos konstitucijos“ orakulai. Konstitucionalizmas tapo lyg teorija, teigiančia, kad vyriausybės valdžia remiasi ne kolektyvine valia, o abstrakčių „viešojo proto“ standartų laikymusi; propaguoja įsitikinimą, kad socialinę pažangą skatina ne politika, rinkimų daugumos ir teisėkūros veiksmai, o novatoriškas teisminis aiškinimas. Konstitucionalizmo, paprastai painiojamo su konstitucine demokratija, iškilimas, autoriaus nuomone, iš tikrųjų prisideda prie jo degradacijos, nes tapo pagrindine priemone, padedančia valdžios elitui, kalbančiam apie demokratijos reikalavimus, išlaikyti valdžią.

Pagrindinis autoriaus tikslas – apginti konstitucinę demokratiją nuo konstitucingumo, o tai galima įgyvendinti tik vietos ir nacionaliniu lygmeniu.

Environmental law in Lithuania / Indrė Žvaigždinienė. – 2nd ed. – [Alphen aan den Rijn] : Wolters Kluwer Law International, [2022]. – 130 p.

Lietuvių autorės knyga suteikia galimybę kitakalbiams susipažinti su Lietuvos aplinkos apsaugos teisės aktais ir praktika. Įvade aptariami šalies geografiniai ypatumai, politiniai, socialiniai ir kultūriniai aplinkos studijų aspektai, aplinkos apsaugos teisės principai, teisės aktai ir valdžios institucijų vaidmuo.

Pateikiami įstatymai, padedantys apsaugoti nuo oro, vandens, atliekų, dirvožemio, triukšmo ir radiacijos taršos; apsaugoti gamtos ir kultūros išteklius – paminklus, kraštovaizdžius, parkus ir draustinius, laukinę gamtą, žemės ūkį, miškus, žuvis, mineralus. Rašoma apie žemės naudojimo planavimą, administracinių bei teisminių teisių gynimo priemonių taikymą aplinkosaugos klausimais. Pateikiama tarptautinių ir regioninių teisės aktų bei sutarčių poveikio aplinkosaugos reguliavimui analizė.