2023 m. spalio 31 d.

Lituanistikos skaitykloje – nauji leidiniai kalbotyros tema

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirasis fondas papildytas naujomis knygomis kalbotyros tematika. Kviečiame susipažinti su leidiniais, skirtais lietuvių tarmėms, su Petro Avižonio „Lietuviškos Gramatikėlės“ faksimile ir kritiniu leidimu, taip pat su kitais lietuvių kalbą tyrinėjančiais darbais.

Dabartinės Vaiguvos šnektos žodynas / Ieva Švarcaitė. – Vilnius : Versmė, 2023. – 623, [1] p.

Knygoje pateikta trumpa Vaiguvos (Kelmės raj.) istorija, aptariama dabartinės Vaiguvos šnektos vieta tarmių klasifikacijoje, būdingiausios šios šnektos ypatybės, žodyno sudarymo principai, pateikiamas Vaiguvos šnektos ploto žemėlapis, sutrumpinimų sąrašas. Žodyną sudaro septyni tūkstančiai žodžių, jį papildo tikrinių vardų žodynėlis – vardai, pravardės, gyvenamųjų ir negyvenamųjų vietų pavadinimai.

Pietų aukštaičių daiktavardžio gramatinės kategorijos : mokslo monografija / Asta Leskauskaitė. – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. – 243, [1] p.

„Monografijoje pateikiamas apibendrintas daiktavardžio gramatinių kategorijų vaizdas, sisteminiai ir netipiniai gramatiniai požymiai, atskleidžiamas pietų aukštaičių patarmės nevientisumas, aiškios ir tikėtinos kaitos tendencijos. [...] Šis darbas padeda numatyti tolesnių tyrimų kryptis ir gaires, kurios ateityje neabejotinai leis patikslinti, praplėsti čia pateiktas įžvalgas“, – knygos įvade rašo autorė.

Vakarų aukštaičiai kauniškiai: arealai ir diferenciniai požymiai : monografija / Rima Bakšienė. – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. – 242, [1] p.

„Atlikta analizė patvirtino, kad ši patarmė, tradiciškai laikoma artimiausia bendrinei kalbai, pati yra nevienalytė, atskiri jos arealai išsaugoję tarminių požymių, sietinų, nors ir netiesiogiai, su daugeliu istoriškai svarbių dalykų. [...] Kaip nevienoda yra Sūduvos (ar Suvalkijos) gamta – šiaurės vakarų dalyje, kiek akys užmato, iki pat horizonto driekiasi lygumos, o pietrytinės pusės peizažas jau primena kalvotas Dzūkijos ar net Aukštaitijos apylinkes, – taip skiriasi ir kalba“, – knygos pratarmėje rašo autorė.

Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika = The interaction between Lithuanian dialects and other languages: the case of Western and Southern Aukštaitian dialects / Lietuvių kalbos institutas. – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. – 439, [1] p.

Šis leidinys – antroji Lietuvių kalbos instituto serijos „Lietuvių kalbos tarmių kaitos ir sąveikos tyrimai“ knyga, pirmoji knyga – „Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai“ – išleista 2018 m. „Ši serija buvo sumanyta siekiant aktualizuoti Lietuvių kalbos institute saugomų Lietuvių kalbos žodyno kartotekų duomenis, skatinti mokslininkus juos panaudoti įvairių kalbos lygmenų – fonetikos, kirčiavimo, morfologijos, žodžių darybos, sintaksės, leksikos – tyrimams“, – rašoma knygos pratarmėje.

Petras Avižonis. „Lietuviška Gramatikėlė“ (1898–1899) : [faksimilė ir kritinis leidimas] / Lietuvių kalbos institutas. – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. – 215, [1] p.

„Lietuviška Gramatikėlė“ buvo hektografuota Sankt Peterburge 1898–1899 metų sandūroje. Hektografu galima padauginti iki šimto kopijų, tiek galėjo būti ir šios knygos egzempliorių, tačiau iki šių dienų tėra išlikę dvylika, vienuolika saugoma Lietuvos atminties institucijose. Šiame leidinyje publikuojama Petro Avižonio „Lietuviškos Gramatikėlės“ faksimilė ir kritinis leidimas.

Lietuvio kaimynai: draugai ar priešai? : kalbinė vaizdinių analizė : kolektyvinė monografija / Loreta Vaičiulytė-Semėnienė, ir kt. – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. – 627, [1] p.

Monografijoje nagrinėjami kaimyno, draugo, priešo, latvio, baltarusio / gudo, lenko, ruso ir vokiečio (kito) vaizdiniai kalboje. Remiantis trimis elektroniniais šaltiniais – „Lietuvių kalbos žodynu“, „Moderniosios tapatybės ideologinio naratyvo tekstynu“ ir „Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu“, siekiama parodyti žodžių reikšmių poslinkius ir atsakyti į klausimą, kaip kintant istorinėms, politinėms, ekonominėms, kultūrinėms ir kitoms aplinkybėms keičiasi lietuvio požiūris ir santykis su kitu, kaip tą kitimą atspindi skirtingų laikotarpių diskursas.
Knyga skiriama kalbininkui, istorikui, etnologui, tautosakininkui, kultūrologui, studijuojančiam ar besidominčiam šia tema.

XVII–XVIII a. kėdainiečių asmenvardžiai / Alma Ragauskaitė. – Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. – 301, [1] p.

Monografijoje mėginama atkurti autentišką XVII–XVIII a. miestiečių istorinės antroponimijos vaizdą. Remiantis daugiausia unikaliomis Kėdainių aktų knygomis darbe aptariami Kėdainių gyventojų skirtingų etninių grupių (lietuvių ir sulenkėjusios miesto visuomenės dalies, škotų, vokiečių, žydų) asmenvardžiai, analizuojama kėdainiečių vyrų ir moterų įvardijimo raida, pavardžių formavimasis, asmenvardžių lenkinimo, darybos ir kilmės polinkiai. Leidinyje publikuojamos rankraštinių dokumentų, iš kurių rinkti miestiečių antroponimai, kopijos.