2023 m. spalio 31 d.

Pradedamas įgyvendinti projektas „E-kultūros“ platforma“ – kuriamas kultūros turinio pažinimą skatinantis jungtinis portalas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su 19 kitų Lietuvos kultūros įstaigų ir institucijų, pradeda bendrus darbus kuriant jungtinę suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros turinio platformą „E-kultūra“. Kultūros išteklius elektroninėje erdvėje sutelksiantį portalą visuomenei planuojama pristatyti 2026 m. balandį.

„Sutelkti įvairių sričių skaitmeninius kultūros išteklius į bendrą sistemą ir juos padaryti prieinamus visuomenei patraukliomis, įtraukiančiomis formomis yra unikalus projektas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kultūros sklaida gali ir turi įgauti visas formas, kurios užtikrins ir jos išliekamumą, ir jos prieinamumą visiems. Šis projektas apie naujas galimybes, apie įtrauktį, apie pažinimą ir įvairių visuomenės grupių edukaciją. Todėl labai džiugu, kad toks platus kultūros ir meno įstaigų tinklas prisijungė kaip partneriai prie šio projekto ir sutiko atverti savo skaitmeninius ir suskaitmenintus kultūros išteklius visuomenei“, – projekto pristatymo renginyje kalbėjo kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė.

Projektas „E-kultūros“ platforma“ (oficialus projekto pavadinimas – „E-kultūros“ platforma (vieningas suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros ir audiovizualinio turinio, elektroninių paslaugų ir sklaidos portalas)“ finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.  Jo vertė – 23,8 mln. Eur.  

Šio projekto tikslas – didinti kultūros prieinamumą ir pakartotinį naudojimą, sukuriant bendrą kultūros įstaigų skaitmeninių duomenų platformą, diegiant integralius organizacinius ir technologinius sprendimus. Sukūrus platformą, visuomenei bus pasiūlyta patogi prieiga prie kokybiško skaitmeninio ir suskaitmeninto turinio, naujos elektroninės paslaugos, taip pat aktualūs ir įtraukiantys kuruoto turinio produktai – kruopščiai atrinkti, pagal bendrą požymį sugrupuoti įvairių formų ir formatų turinio vienetai, sukurti atsižvelgiant į skirtingų vartotojų grupių poreikius ir interesus. 

Projekto vadovas Aidas Sinkevičius, pristatydamas suplanuotas veiklas, pažymėjo, kad, vadovaujantis įvairiais tyrimais ir jų rekomendacijomis, didelis dėmesys įgyvendinant projektą bus skiriamas kuruotam audiovizualiniam turiniui. „2021–2027 m. ES fondų investicijų laikotarpio kultūros skaitmeninimo srities prioritetų strateginio vertinimo ataskaitoje pažymima, kad didžiąją dalį suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros turinio sudaro vizualiniai dvimačiai objektai, o mažiausiai rastume audiovizualinio turinio, pavyzdžiui, filmų, spektaklių. Ten pat randame ir rekomendaciją orientuotis į garso ir į audiovizualinį formatus, nes būtent tokie kultūros turinio formatai yra laikomi patraukliausiais visuomenei“, – pažymi A. Sinkevičius.

Projekto veiklos apima patrauklios vartotojo sąsajos – platformos „E-kultūra“ – sukūrimą, 6 kultūros įstaigų valdomų informacinių sistemų / duomenų bazių atnaujinimą ir duomenų sąsajų užtikrinimą, šiuolaikinių technologijų diegimą ir patrauklių paslaugų sukūrimą, kultūros turinio skaitmeninimą, komunikaciją. 

Projektu siekiama spręsti žemo kultūros skaitmenizacijos lygio, fragmentuoto arba nepatraukliai pateikiamo skaitmeninio kultūros turinio prieinamumo problemą. Ją lemiantys veiksniai apima kelias sritis. Pirma, susiduriama su problema, kad kokybiškos ir profesionalios kultūros paslaugos nėra visiems vienodai prieinamos, trūksta turinio, pritaikyto žmonėms su negalia. Tai riboja žmonių galimybes dalyvauti kultūriniame gyvenime, o kultūros turinio formatas dažnai neatitinka jų poreikių ir lūkesčių. Pažymėtina, kad apskritai trūksta skirtingų tikslinių auditorijų poreikius atliepiančio kultūros turinio, kuruoto turinio produktų, paveikių turinio sklaidos sprendimų. Antra, kultūros įstaigų informacinės sistemos ir duomenų bazės turi techninių ribojimų, trūksta organizacinio, techninio ir semantinio sąveikumo, tai lemia duomenų fragmentaciją, riboja prieigą prie informacijos, atsiranda duomenų rinkinių, siūlomų el. paslaugų nesuderinamumas ir dubliavimas. Trečia, iššūkiai kyla ir dėl nepakankamų kultūros išteklių valdytojų kompetencijų dirbant su autorių teisėms ir gretutinėms teisėms atstovaujančiomis kolektyvinio administravimo asociacijomis – tai apsunkina kultūros išteklių publikavimą elektroninėje erdvėje ir jų (per)panaudojimą. Galiausiai senstančios technologijos kelia grėsmę, kad kultūros organizacijų turima informacija gali būti prarasta arba tapti neprieinama vartotojams.

Projektą įgyvendinančios institucijos Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas atkreipė dėmesį į besikeičiantį Nacionalinės bibliotekos vaidmenį ir sukauptą ilgametę projektų įgyvendinimo patirtį: „Ne vienus metus mūsų vizija buvo  tapti integralia valstybės informacijos politikos, kultūros, švietimo, mokslo, ekonomikos pažangos dalimi. Įgyvendinę ne vieną nacionalinio masto projektą ir tapę šio projekto vykdytojais, jaučiame, kad tapome integruojančia dalimi. Vienas iš neformalių projekto tikslų yra stiprinti kultūros įstaigas ir institucijas. Džiaugiamės plačiu bendradarbių ratu, tikime, kad šis projektas prisidės prie bendradarbiaujančių įstaigų ir jų komandų tobulėjimo susijusiose srityse, o ateityje partnerių rastas tik plėsis.“

Plačiau apie projektą skaitykite čia.