2023 m. lapkričio 7 d.

Naujos knygos apie bibliotekininkystę ir informacijos mokslą

Į Socialinių mokslų skaityklą atkeliavo naujų knygų anglų kalba apie bibliotekininkystę ir informacijos mokslą. Kviečiame susipažinti su trumpais šių leidinių aprašymais, o jus sudominusias knygas skaityti užsukus pas mus.

The Social Future of Academic Libraries : New Perspectives on Communities, Networks, and Engagement. 1st Edition  / edited by Tim Schlak … [et al.]. – London : Facet Publishing, 2022. – xli, 318 p. 

Leidinio pirmoje dalyje svarstoma, jog dabarties aukštojo mokslo studijose daug dėmesio turėtų būti skiriama studijuojančių asmenų socialinei atsakomybei ir bendruomenės partnerystei skatinti, todėl akademinių bibliotekų tikslas yra atliepti šiuos poreikius ir tapti dinamišku, skaitmeniniu socialinių organizacijų tinklu. Dabartinis kontekstas reikalauja radikaliai permąstyti bibliotekų misiją ir jos teikiamų paslaugų filosofiją, kad žmogiškieji ištekliai, procesai ir praktika derėtų su institucijų poreikiais. Yra siūlomi nauji darbo modeliai, pagrįsti novatoriškais mąstymo būdais bei intelektinio ir socialinio kapitalo teorijomis, atveriančiomis naujas bibliotekų darbo perspektyvas ir atskleidžiančiomis konceptualią jų kūrimo sistemą, padedančią bibliotekoms išlikti aktualiomis XXI amžiuje.

Antroje leidinio dalyje pateikiami devyni atvejų tyrimai, iliustruojantys, kaip socialinio kapitalo perspektyvos ir socialinių tinklų teorija gali palengvinti mokymąsi organizacijoje, taip pat paslaugų plėtrą ir bendradarbiavimo ryšius įvairiose bibliotekos praktikos srityse. Pateikti pavyzdžiai apima kolekcijų kūrimą, duomenų paslaugas, informacinį raštingumą, bibliotekininkų ryšius, bibliotekų lėšų rinkimą, paslaugų kūrimą bei erdvės panaudojimą.

Information Science : the Basics / Judith Pintar and David Hopping. – London ; New York, N.Y. : Routledge, Taylor & Francis Group, [2023]. – xxiii, 251 p.

Knyga pradedama termino „informacijos mokslas“ (toliau – IM) nagrinėjimu pabrėžiant jo sudėtingumą, rašoma apie IM gyvavimo ciklą nuo klasifikavimo iki išsaugojimo. Kiekviename skyriuje aptariama skirtinga IM sritis, kritiškai apžvelgiama jo istorija, technologijos ir praktika. Ši tarpdisciplininė sritis pabrėžia informacijos, technologijų ir visuomenės konvergencijos ryšius bei poreikį veiksmingiau ir greičiau dalintis informacija reaguojant į socialinius, aplinkos ir biomedicinos iššūkius. Taip pat svarstoma apie atsiradusių naujų technologijų  riziką ir naudą, nagrinėjama, kokiais būdais IM gali padėti siekti intelektinės laisvės ir skaitmeninės įtraukties, daug dėmesio drauge skirdamas privatumo apsaugai, duomenų etikai ir algoritmų skaidrumui, galinčiam prisidėti kuriant atviresnę ir teisingesnę visuomenę, siekiant daugiau sužinoti apie informaciją ir jos poveikį mūsų pasauliui.

Teaching the Annotated Bibliography : a Resource for Instructors, Librarians, and Other Academic Professionals / Cynthia A. Cochran and Luke Beatty. – New York, N.Y. ; London : Routledge, Taylor & Francis Group, [2023]. – xvi, 185 p.

Leidinyje kalbama apie anotuotos bibliografijos istoriją ir didaktinį jos panaudojimą. Šis tekstas yra sukauptų žinių rinkinys, supažindinantis su pagrindiniais anotuotos bibliografijos (toliau – AB) aspektais, leidžiančiais profesionaliems akademikams, bibliotekininkams geriau suprasti AB ir naudoti ją ne tik kaip tyrimo ir komponavimo įrankį, bet ir kaip vertingą pedagoginę priemonę. Knygoje pateikiamos praktinės gairės, užduotys, mokymų planai, vertinimo rubrikos ir kitos priemonės bei metodikos, aiškinančios, kaip niuansuotai ir efektyviai rašyti bei skaityti anotuotas bibliografijas. Joje taip pat gausu AB pavyzdžių apie APA, MLA ir Čikagos citavimo stilius. Ši praktinė mokomoji knyga labai naudinga dėstytojams, bibliotekininkams, mokymo programų kūrėjams, rašymo centrų direktoriams ir švietimo specialistams.

Burning the Books : a History of Knowledge Under Attack / Richard Ovenden. – London : John Murray, 2020. – 308 p.

Knygų deginimo istorija kviečia mus į trijų tūkstančių metų senumo kelionę, kurioje periodiškai būdavo naikinami sukaupti žinių turtai ir tuo pat nepailstamai kovojama, kad jie būtų išsaugoti. Šios įdomios knygos autorius Richardas Ovendenas pateikia be galo plačią tyrinėjamo lauko aprėptį: pasakojimas pradedamas keliant klausimą, kas iš tikrųjų atsitiko didžiajai Aleksandrijos bibliotekai, „Windrush“ popieriams, primenama Donaldo Trumpo ištrintų gėdingų įrašų „Twitter“ platformoje istorija ir baigiama Johnu Murray’umi, dėl cenzūros sudeginusiu George’o Noelio Gordono Byrono atsiminimus.

Tam tikra prasme šia knyga atskleidžiama civilizacijos istorija. Tai – savotiškas manifestas, pabrėžiantis gyvybiškai reikšmingą fizinių bibliotekų svarbą skaitmeniniame amžiuje. Ši žmonijos istorija, kurios dalimi buvo tapę nuotykių ieškotojai, savamoksliai archeologai, poetai, laisvės kovotojai ir, žinoma, bibliotekininkai bei jų didvyriškos pastangos gelbėti ir saugoti žinių turtus užtikrina civilizacijos tęstinumą: pradedant dykumoje romėnų paslėptais ir beveik du tūkstančius metų nesurastais Kumrano urvo ritiniais ir baigiant viduramžių rankraščiais, inspiravusiais Williamo Morriso kūrybą.