Diskusijoje „Intelektinis ir kritinis mąstymas valstybės kūrime 1990–2020 m.“ pristatyta profesoriaus V. Kubiliaus bibliografija

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje lapkričio 24 d. vyko diskusija „Intelektinis ir kritinis mąstymas valstybės kūrime 1990–2020 m.“ ir leidinio „Vytautas Kubilius. Bibliografijos sąrašas 1988–2004“, kurį išleido Nacionalinės bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Profesinės leidybos grupė (sudarė Jolanta Matuzaitė ir Vaclava Filipovič), pristatymas.  

Diskusijoje dalyvavo Europos parlamento narys Andrius Kubilius, filosofas prof. dr. Vytautas Ališauskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Emanuelis Zingeris, literatūrologė dr. Donata Mitaitė, istorikas dr. Laurynas Peluritis. Tarp renginio svečių buvo pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis, teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas, prof. dr. Vytautas Sinkevičius. Renginį moderavo europarlamentarė Rasa Juknevičienė.

„Susirinkome prisiminti ir pasikalbėti apie žinomą literatūros tyrinėtoją, aktyvų Lietuvos valstybingumo atgimimo, Sąjūdžio laikų visuomenininką, intelektualą, profesorių Vytautą Kubilių, kurį teko asmeniškai pažinti. Lapkričio 23 dieną jam būtu sukakę 97-eri metai. Neslėpsiu, kad inspiraciją ne tik šiam renginiui, bet ir išleistam leidiniui „Vytautas Kubilius. Bibliografijos sąrašas 1988–2004“, suteikė profesoriaus sūnus, europarlamentaras Andrius Kubilius. Džiaugiuosi, kad per gana trumpą laiką prasmingos idėjos pavirto gražiu rezultatu. Bibliografijos žanras – tai kūrybiškas žanras, jis dažnai laikomas ir vertingu, ir kartais nuobodžiu, bet taip pat ir įdomiu. Nesuklysiu sakydamas, kad bibliografijoje sutelkta informacija padiktavo ir šio renginio temą. Ji žymiai platesnė – kalbėti apie intelektinio ir kritinio mąstymo svarbą, kuriant Kovo 11-osios Lietuvą. Ir todėl labai prasminga, kad šis renginys vyksta Valstybingumo erdvėje. Čia mes organizuojame renginius, įprasminančius ir istorines aplinkybes, ir valstybės tapsmą, kalbame apie ryškiausius ją kūrusius žmones,“ – sveikindamas renginio dalyvius ir svečius, kalbėjo Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Europarlamentaras Andrius Kubilius padėkojo už išleistą bibliografiją primindamas, kad nuo Sąjūdžio laikų jo tėvas rašydavo ne tik apie literatūrą, bet labai dažnai ir apie valstybės gyvenimą – politinę publicistiką: „Šiame leidinyje yra tai, ko aš ir tikėjausi – tėvo darbų bibliografija, joje daug publicistinių straipsnių. Man visą laiką atrodė, kad tas pirmas dešimtmetis, Sąjūdžio laikas, pasižymėjo labai stipria intelektualine viešąja diskusija, daug kas joje dalyvavo. Todėl diskusijoje norisi pasižiūrėti iš perspektyvos, kiek tada intelektinis kritinis mąstymas padėjo kurtis valstybei ir kaip yra dabar“.

Renginį moderavusi europarlamentarė R.Juknevičienė kalbėjo apie tai, kad V. Kubilius ir jo žmona dr. Janina Žėkaitė-Kubilienė abu įnešė didžiulį indėlį į lietuvių kultūrą, literatūrą, o jų kartai teko nepavydėtina lemtis dirbti, gyventi sudėtingu laiku. „Tai toji karta, kuri sugebėjo išsaugoti nepriklausomybės dvasią,“ – sakė R. Juknevičienė.

Pratęsdama šią mintį literatūrologė dr. D. Mitaitė pacitavo ištrauką iš V. Kubiliaus knygos „Dienoraščiai 1978–2004“, primindama, koks svarbus visą gyvenimą V.Kubiliui buvo lietuvių tautos išlikimas, kai atsikūrė Lietuvos valstybė – valstybės likimas.

Prof. dr. V. Ališauskas, svarstydamas, kas atstoja šiandien intelektą Lietuvoje, teigė, kad tai esanti informacija ir žinojimas: „Tai natūralu, nes pirmame dešimtmetyje buvo valstybės kūrimas. Šiandien reikia ją prižiūrėti, kad gerai veiktų, bet šiandien nėra to, kas buvo – improvizacijos, rizikos, gebėjimo kažką daryti su baime, bet drauge ir su pasiryžimu, klysti ir taisyti klaidas. Nieko panašaus šiandien jau negalime sau leisti“. Ar neišseks kūrybiškumo šaltinis, ar nebus užmiršta apskritai, kam reikalinga valstybė, kodėl turėtume dėl jos stengtis? Į šiuos klausimus V. Ališauskas atsakė: „Belieka patetiškai sušukti – būtų gerai, kad grįžtų vaizduotė ir noras rizikuoti“.

Diskusijos dalyviai kalbėjo apie vieną svarbiausių sėkmingai valstybės raidai klausimą – koks turėtų būti inteligento, intelektualo santykis su savo valstybe, diskutavo, kodėl 1990-aisiais inteligentai ir intelektualai aktyviai dalyvavo kuriant valstybę ir kodėl intelekto stinga šių dienų valstybės politikoje, ar pakanka neutraliai stebėti tai, kas vyksta, ar reikėtų aktyviai veikti, gebėti kritiškai vertinti, ieškoti, kurti tai, kas tampa visos valstybės turtu ir paliekama ateities kartoms. Tokia buvo žymaus lietuvių literatūros kritiko, literatūrologo prof. V. Kubiliaus veikla, nusiteikimas, begalinis darbštumas, kurį akivaizdžiai liudija išleistų darbų bibliografija.

Apie tai, koks buvo V. Kubiliaus indėlis į Lietuvos kultūros kūrimą, svarstęs istorikas dr. L. Peluritis pažymėjo, kad šio indėlio neįmanoma pervertinti. Seimo narys E. Zingeris pasidalijo prisiminimais iš tų laikų, kai V. Kubiliaus buvo jo aspirantūros mokslų vadovas, rūpestį mokslo darbais, draugiškumą, pagalbą kebliose situacijose.

„Vytautas Kubilius yra laikotarpis. Ir tame laikotarpyje jis yra ne trafaretinis, ne konjunktūrinis, ne daugumietiškas, o išskirtinis. Ir tada tas laikotarpis nušvinta per tokį savarankišką, nepriklausomybinį elgesį,“ – kalbėjo prof. V. Landsbergis.

Prof. V. Kubiliaus literatūros kritikos, kultūrinės ir poetinės publicistikos straipsniuose perteikta ne tik didžiulė intelektinė patirtis, bet ir rūpestis dėl tautinės kultūros, mūsų valstybės likimo. Jis buvo  garbingos pilietinės laikysenos pavyzdys, 1991-aisiais įkūręs ir vadovavęs Lietuvos piliečių chartijai,  kurios tikslas – tęsti Sąjūdžio pradėtą visų valstybiškai, pilietiškai mąstančių žmonių vienijimo darbą.

Diskusijos metu pristatytoje bibliografijoje suregistruoti reikšmingiausi mokslinę ir visuomeninę veiklą atspindintys publikuoti mokslininko darbai. Pirmoje rodyklės dalyje – V. Kubiliaus autorinės knygos, parengti, sudaryti ir redaguoti moksliniai leidiniai, antroje – paskelbti straipsniai, recenzijos, aktyvią veiklą Lietuvos piliečių chartijoje ir visuomeniniame gyvenime atskleidžiančios publikacijos. Trečią dalį sudaro literatūra apie V. Kubilių – jo knygų recenzijos, poleminiai straipsniai visuomenės ir kultūros klausimais to meto Lietuvos, užsienio ir lietuvių egzodo spaudoje.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro informacija

Vygaudo Juozaičio nuotraukos