Duomenys yra neįkainojamas žinių šaltinis gebantiesiems juos analizuoti – tai padeda geriau pažinti aplinką, gerinti sprendimų priėmimą ir kurti strategijas. O kuo duomenys skiriasi nuo paprastos informacijos? Ar jie „kalba“, o gal jiems reikia specifinių analizės būdų? Kokia to nauda švietimo, kultūros įstaigoms ir, konkrečiai, bibliotekoms?
Šiuolaikinės bibliotekos nebėra tik informacijos teikimo centrai – tai erdvės bendruomenių susibūrimams, mokymuisi, kultūrai. Siekiant geriau suprasti ir atliepti žmonių poreikius, duomenų analitika tampa nepamainomu bibliotekų darbuotojų įrankiu. Tad šį rudenį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka suorganizavo keturias duomenų analitikos mokymų sesijas bibliotekų vadovams ir specialistams, mokymus vedė inovacijų ir technologijų ekspertė doc. dr. Eglė Radvilė.
Duomenų analitikos taikymas bibliotekose
Spalį įvyko pirmoji, strateginė, sesija „Duomenų analitikos svarba bibliotekose“. Į ją pakviesti bibliotekų vadovai iš visos Lietuvos. Jie kartu su E. Radvile apsibrėžė šiuolaikinių bibliotekų veiklos sritis, tiesiogiai susijusias su duomenų analizės taikymu.
Pirmoji sritis – paslaugos. Jų spektras bibliotekose nuolat plečiamas, taigi lankytojų elgsenos ir pageidavimų analizė padėtų personalizuoti ir gerinti teikiamas paslaugas ir įvertinti naujų poreikį. Viena iš prioritetinių sričių – prieigos prie atvirųjų duomenų (open data) užtikrinimas. Bibliotekos galėtų teikti atviruosius duomenis, taip gerėtų visuomenės informavimas, skaidrumas, būtų skatinami nauji moksliniai tyrimai.
Organizuojant institucijos darbą, duomenų analitika neatsiejama nuo lankytojų srautų valdymo ir pagrįstų, strateginių sprendimų priėmimo. Visa tai padeda labiau įtraukti visuomenę ir kurti bendruomenėms kokybiškas paslaugas.
Mokymų kryptys
Bibliotekų vadovams geriau susipažinus su duomenų analitikos aktualumu ir galimybėmis juos panaudoti, lapkritį surengtos trys sesijos bibliotekų specialistams. Per jas E. Radvilė suteikė teorinių žinių apie naujausias duomenų analizės priemones ir metodus – visus proceso žingsnius nuo duomenų rinkimo, saugojimo, tvarkymo iki interpretavimo bei efektyvaus panaudojimo. Galiausiai, ne mažiau svarbūs teisiniai duomenų saugumo ir privatumo pagrindai. Susipažinę su teorija, dalyviai ėmėsi praktinių užduočių.
E. Radvilė – inžinerinės informatikos mokslų daktarė, duomenų analitikos ekspertė ir politikos formuotoja. Ji aktyviai seka šiuolaikinių technologijų pokyčius ir prisideda prie jų sėkmingo praktinio taikymo įvairiuose sektoriuose. Vadovauja VšĮ „Ateities visuomenės institutas“, Lietuvos IT vadovų klubui CIO.LT, įkūrė Vilniaus duomenų centrą bei sėkmingai perkėlė idėjas į Ukrainos Bučos skaitmenizacijos strategiją. 2021 m. „Bloomeberg Cities Network“ filantropai E. Radvilę pristatė kaip vieną iš trylikos valstybinio sektoriaus pasaulio moterų inovacijų taikymo srityje.
Pirmosios sesijos bibliotekų specialistams dalyviai mokymų programą pavadino „išplečiančia suvokimą“. Intensyvių mokymų metu įgytos žinios ir įgūdžiai ne tik plečia akiratį, bet ir bus naudingi tiek didžiųjų, tiek mažesnių Lietuvos miestų bibliotekoms gerinant paslaugas vartotojams. Jų poreikiai ir lūkesčiai, renginių organizavimas, bendradarbiavimas institucijoje – tik kelios sritys, kuriose efektyvi duomenų analizė padeda išgryninti įžvalgas ir priimti optimalius sprendimus. Dalyviai džiaugiasi praktinius įrankius jau pradėję taikyti kasdieniame darbe, atvėrę galimybes panaudoti dirbtinį intelektą.
Mokymai surengti įgyvendinant projektą „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“.
Projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, jis finansuojamas pagal 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 08-001-04-01-01 „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“.
Agnės Cicėnienės nuotraukos