2023 m. lapkričio 29 d.

Ką skaitysime naujame žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje

Ką tik išleistas „Gimtosios kalbos“ lapkričio mėnesio numeris. Jame tęsiama straipsnių serija apie lietuvių kalbos ugdymą mokyklose, kurių mokiniams lietuvių kalba nėra gimtoji, pristatomas intonacijos ir skyrybos santykių tyrimas, nagrinėjami karo kontekste atsiradę disfemistiniai asmenų pavadinimai, pasakojama apie šį rudenį vykusius kalbos renginius.

Skaitytojams pateikiame žurnalo turinio santrumpą

Asta Kazlauskienė. Žvilgsnis į kai kurias skyrybos taisykles. Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2019 m. nutarimu Nr. N-8 (178) patvirtino „Lietuvių kalbos skyrybos taisykles“. Jose nurodoma, kad skyrimas pirmiausia grindžiamas sintaksiniais požymiais, bet labai svarbūs ir semantiniai aspektai. Kai „sintaksiniai požymiai aiškūs ir semantinis vertinimas vienareikšmis, taisyklė apibrėžiama kaip privalomosios skyrybos“ (p. 1). Tačiau „kai galima sintaksinių požymių interpretacija pagal rašančiojo norą pabrėžti ar paryškinti kokius nors prasminius atspalvius“ (ten pat), skyryba yra laisvesnė. Vadinasi, skyryba yra orientyras, kaip gali ar turi būti perskaitytas  tekstas, tad tokiu atveju labai svarbi intonacija. Straipsnyje, remiantis Vytauto Didžiojo universitete atliktų eksperimentų rezultatais, aptariamos skyrybos taisyklės, kuriose minima intonacija.

Nida Poderienė. Mokyklų lenkų ugdomąja kalba mokinių kalbinis paveikslas. Švietimo įstatyme pabrėžta, kad visos Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos privalo išmokyti lietuvių kalbos. Mokyklose tautinių mažumų mokomąja kalba mokiniai mokomi dvikalbiu būdu: mokyklos ir lietuvių kalba. Laikantis Švietimo įstatymo, lietuviškai mokoma bent pilietiškumo pagrindų, pasaulio pažinimo, Lietuvos istorijos ir geografijos. Daugiau kaip dešimtmetį lietuvių kalbos mokoma pagal visoms Lietuvos mokykloms vienodą Lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrąją programą, aštuonerius metus – ir pagal vienodas pradinio ir pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programas. Tačiau dėl lietuvių kalbos rezultatų skirtumų, vertinant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino darbus, abiturientams iš nelietuviškų mokyklų tebetaikomos nuolaidos.

Kuri kalba (kalbos) vyrauja mokinių, besimokančių lenkiškose mokyklose, šeimose ir kokią dalį kalbinės patirties kasdieniame gyvenime apima lenkų ir lietuvių kalba, kuriai kalbai mokiniai teikia pirmenybę skaitydami knygas, žiūrėdami filmus, ieškodami informacijos internete – šie klausimai straipsnyje nagrinėjami remiantis 2021 m. pabaigoje Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybių lenkiškų mokyklų 3–8 klasėse atlikto tyrimo rezultatais.

Agnė Aleksaitė. Rusijos ir Ukrainos karas: disfemistiniai asmenų pavadinimai.  Disfemizmais laikomi žodžiai ir žodžių junginiai, vartojami vietoj švelnesnių, siekiant sudaryti neigiamą nuomonę, suteikti neigiamą atspalvį ar ką nors įžeisti. Rusijai užpuolus Ukrainą, mūsų spaudoje atsirado daug neigiamai nuspalvintų emocinių vertinimų, apibūdinančių karą paskelbusį Putiną ir jo užmačias įgyvendinančią Rusijos kariuomenę. Straipsnyje plačiau rašoma apie disfemizmus, pavartotus apžvalgininko Rimvydo Valatkos tekstuose.

Aktualijos. Plakato konkurse – daug prisipažinimų mylint lietuvių kalbą (Aurelija Baniulaitienė).
Valstybinė lietuvių kalbos komisija, bendradarbiaudama su Vilniaus dailės akademija, 2023 m.  pavasarį pirmą kartą surengė mokinių plakato konkursą „Lietuvių kalba. Myliu…“. Straipsnyje pasakojama apie baigiamąjį konkurso renginį, pristatomi nugalėtojai, pateikiama ištraukų iš konkurso dalyvių darbų aprašų, dalijamasi vertintojų įspūdžiais.
Šiauliuose – kalbos aktualijoms skirtas renginys (Silvija Papaurėlytė-Klovienė).
Šiauliuose įvyko konferencija-diskusija „Lietuvių kalba – tautos išlikimo garantas“ – renginys, skirtas lietuvių kalbos paskelbimo valstybine 35-mečiui ir svarbiems šių dienų kalbos reikalams.

Pedagogo užrašai. Kaip Jokūbas su angelu (Lina Buividavičiūtė).
2023 m. kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ suaugusiųjų grupės II vietos laimėtojos Linos Buividavičiūtės darbas.
Gyvenimas duoda ir druskos, ir medaus (Vilija Kaškelytė-Narvydienė).
2023 m. kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ suaugusiųjų grupės  III vietos laimėtojos Vilijos Kaškelytės-Narvydienės darbas – tekstas autorės gimtąja šiaurės panevėžiškių šnekta.

Kronika. Kronikos skyrelyje „Konferencijos, renginiai“ Aurelija Gritėnienė apžvelgia tarptautinę mokslinę Jono Jablonskio konferenciją „Kalba ir laikmetis: asmens, kartos, visuomenės reprezentacijos kalboje“.

Šį ir ankstesnius žurnalo numerius kviečiame įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne Vilniuje adresu Gedimino pr. 51.
Daugiau informacijos el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. arba telefonu 8 656 52257.
Lietuvos pašto skyriuose ir svetainėje prenumeruok.lt  „Gimtosios kalbos“ žurnalą 2024 metams galima prenumeruoti iki gruodžio 31 dienos. Metinės prenumeratos (12 mėn.) kaina – 28,22 Eur.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka priima PDF varianto prenumeratą. Metinės 2024 metų prenumeratos (12 mėn.) kaina – 14,52 Eur.  Užsakymai priimami iki 2023 metų pabaigos ir visus 2024 metus.
Maloniai kviečiame PDF varianto prenumeratos užsakymus siųsti el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Nacionalinės bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro informacija