2023 m. gruodžio 7 d.

Nauji bibliotekininkystės ir informacijos mokslų leidiniai Socialinių mokslų skaitykloje

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Socialinių mokslų skaityklos atvirasis fondas papildytas naujų bibliotekininkystės ir informacijos mokslų leidinių. Į juos verta atkreipti dėmesį specialistams, tyrinėjantiems leidybą, skaitmeninę literatūrą, besidomintiesiems strateginiu valdymu, prekės ženklo kūrimu, organizacine elgsena. Dalis knygų bus įdomios katalogavimo ir metaduomenų kūrimo specialistams.

Books and social media: how the digital age is shaping the printed word / Miriam J. Johnson. – London; New York, N. Y.: Routledge, Taylor & Francis Group, [2022]. – [viii], 163 p.: iliustr., diagr.

Socialinė žiniasklaida ir skaitmeninės technologijos keičia mūsų skaitymo įpročius. Knygoje „Books and Social media“ svarstoma, kaip skaitytojai ir rašytojai susiburia į skaitmenines bendruomenes, kad atrastų ir kurtų naujus grožiniu kūrinius.

Šis naujas būdas įsitraukti į grožinę literatūrą praplečia ribas to, kas praeityje buvo laikoma knyga, perkeliant už fizinio ar net skaitmeninio objekto ribų svarstymą apie turinį, talpyklas ir galimybę dalintis. Naudodama empirinius duomenis ir naujausius tyrimo metodus, Miriam J. Johnson pristato būdus, kaip skaitmeninės socialinės platformos kuria naują pilietį autorių, jis nusprendžia apeiti leidėjus ir tiesiogiai dalytis darbais su suinteresuotais skaitytojais socialinėse platformose.

Suabejojama tuo, ką visada manėme žinantys – kas sudaro knygą ir tradicinius leidybos kanalus. Šis leidinys bus įdomus studijuojantiesiems ar tyrinėjantiesiems leidybą, knygų istoriją, spausdinimo kultūras, skaitmeninę ir šiuolaikinę literatūrą.

From cataloguing to metadata creation: a cultural and methodological introduction / Mauro Guerrini; prefaces by Barbara B. Tillett and Peter Lor ; afterword by Giovanni Bergamin. – London: Facet Publishing, [2023]. – xxiii, 128 p.: iliustr.

Tai kultūrinis ir metodologinis įvadas į katalogavimo raidą link metaduomenų kūrimo proceso skaitmeninėje eroje, kelionė per „informacijos organizavimo“ paslaugos, siūlomos bibliotekų, pagrindinius principus ir tikslus. Knygoje siekiama apibūdinti naują bibliotekos kontekstą, išryškinti tęstinumą ir naujoves, palyginti su tradiciniu katalogavimu ir atsekti kelią nuo tradicinio katalogavimo iki naujo metaduomenų kūrimo proceso.

Handbook on digital corporate communication / edited by Vilma Luoma-aho, Mark Badham. – Cheltenham; Northampton, Mass.: Edward Elgar Publishing, [2023]. – xv, 466 p.: iliustr., diagr.

Atsispiriant nuo skaitmeninės įmonių komunikacijos mąstytojų įžvalgų, knygoje nagrinėjama, kaip skaitmenizacija keičia organizacijas ir įmonių komunikaciją. Nagrinėjamos naujos, kylančios ir progresuojančios temos, tarp jų informacinės atakos, dezinformacija ir dirbtinio intelekto poveikis. Kartu pristatoma daugiau nei 30 atvejų tyrimų iš viso pasaulio. Analizuojant kintančią skaitmeninimo praktiką ir funkcijas, aiškinama, kaip organizacijos stengiasi būti nuolat pasiekiamos, tuo pat metu patenkindamos naujus skaitmeninius poreikius.

Hands-on data science for librarians / Sarah Lin, Dorris Scott. – Boca Raton, Fla. [etc.]: CRC Press, Taylor & Francis Group, [2023]. – xix, 180 p.: iliustr., diagr., žml. – (Data science series) (A Chapman & Hall book).

Šis unikalus vadovėlis jungia tradicinę bibliotekininkystę su duomenų mokslo principais, jie skaitytojams bus naudingi diegiant arba tobulinant duomenų paslaugas savo bibliotekose.

Hand-on data science for librarians pateikiama išsami konceptualių ir praktinių informacijos specialistui reikalingų įrankių apžvalga. Iš dalies dėl to, kaip greitai vystosi duomenų mokslas, bibliotekos dar turi pripažinti pagrindines kompetencijas ir įgūdžius, reikalingus duomenis bibliotekininko darbo pareigoms atlikti. Visuomenei iš informacijos amžiaus pereinant į didžiųjų duomenų erą, bibliotekininkams ir informacijos specialistams reikia naujų žinių ir įgūdžių, kad galėtų neatsilikti ir imtis naujų darbo vaidmenų, pavyzdžiui, duomenų bibliotekininkystės. Tokie įgūdžiai kaip duomenų tvarkymas, tyrimų duomenų valdymas, statistinė analizė, verslo analizė, vizualizacija, išmaniojo miesto duomenys ir mokymosi analitika yra aktualūs bibliotekų paslaugoms šiandien, o artimiausiu metu jų taps vis daugiau. Knygos tekstas naudojamas kaip įrankis bibliotekų ir informacijos mokslų studentams ir dėstytojams, dirbantiems su duomenų mokslo mokymo programų kūrimu.

Research methods for digital work and organization: investigating distributed, multi-modal, and mobile work / edited by Gillian Symon ... [et al.]. – Oxford: Oxford University Press, [2021]. – xix, 373 p.: iliustr., diagr.

Skaitmeninis darbas vis populiaresnis, įgauna daugybę įvairių formų, tarp jų ir darbą namuose, mobilųjį darbą, laikiną projektinį darbą (gig work), visuomenės patalką (crowdsourcing) ir internetinę savanorystę. Tai sudėtinga organizaciniu, interpretaciniu, erdviniu ir laiko atžvilgiu. Pradėta kurti daugybė novatoriškų metodikų, skirtų šiam sudėtingumui užfiksuoti, perkeliant esamas priemones, kuriant visiškai naujus metodus ar derinant senus su naujais. Knygoje kai kurie iš šių metodų sujungiami į šaltinį, skirtą vadybos, verslo, organizacijų ir darbo tyrinėtojams.

Research methods in information / Alison Jane Pickard; with contributions from Sue Childs ... [et al.]. – 2nd ed. – London: Facet Publishing, [2013]. – xxii, 361 p.: iliustr., diagr., schem.

Ilgai lauktas antras šio geriausiai parduodamų tyrimų metodų vadovo leidimas visiškai atnaujintas ir apima visiškai naują internetinių tyrimų metodų ir metodų aprėptį, mišrią metodiką ir kokybinę analizę. Leidinyje du nauji skyriai: prof. Julie McLeod, Sue Childs ir Elizabeth Lomas daugiausiai dėmesio skiria tyrimų duomenų valdymui, o dr. Andrew Shentonas nagrinėja esamų dokumentų analizės strategijas.

Structures for organizing knowledge: exploring taxonomies, ontologies, and other schemas / June Abbas. – New York, N. Y.; London: Neil-Schuman Publishers, Inc., [2010]. – xxi, 249 p.: iliustr.

Knygoje nagrinėjami trys pagrindiniai klausimai. Pirmiausia, kaip sutvarkyti objektus, kad jie turėtų prasmę ir būtų naudingi. Antra, kokį vaidmenį organizavimo procese atlieka kategorijos, klasifikacijos, taksonomijos ir kitos struktūros. Trečia, ką informacijos specialistai turi žinoti apie organizacinę elgseną, kad galėtų sukurti naudingas žinių organizavimo struktūras.

Taikant platų, tačiau specializuotą požiūrį, knyga atsako į klausimus apie tradicines, asmenines ir socialiai sukonstruotas žinių organizavimo struktūras. Siūloma plėsti mąstymą apie klasifikaciją ir klasifikavimo schemas, taksonomijos ir ontologijos kūrimą bei struktūras.