2023 m. gruodžio 20 d.

Susipažinkime su gruodžio mėnesio „Gimtąja kalba“

„Gimtosios kalbos“ gruodžio mėnesio numeryje etnogenezės aspektu žvelgiama į svarbiausių baltų kraštovardžių (Latvija, Lietuva, Prūsija) ir tautovardžių (latvis, lietuvis, prūsas) kilmę, pateikiama patarimų įmonių steigėjams, norintiems pasirinkti lotynišką pavadinimą, skelbiamas dar vienas straipsnis apie Lietuvos mokinių, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, kalbinio paveikslo tyrimus.

Vidas Garliauskas. Kai kurie baltų choronimai ir etnonimai etnogenezės požiūriu.  Straipsnio autorius, remdamasis Kazimieru Būga ir kitais kalbininkais, siekia priminti bene svarbiausių baltų žodžių – choronimų (kraštovardžių) Latvija, Lietuva, Prūsija ir etnonimų (tautovardžių) latviai, lietuviai, prūsai kilmę ir atskleisti naują požiūrį į šių baltų etnosų etnogenezę. Nemaža vietos skiriama I tūkstantmečio baltų migracijai. Daroma išvada, kad pralietuviai nepriskirtini centriniam baltų arealui, o maždaug tūkstantį metų, jei ne daugiau, yra gyvenę periferiniame pietrytiniame (rytiniame) baltų arealo pakraštyje,  priešingoje baltų arealo pusėje nei prūsai.

Mindaugas Strockis. Lotyniški Lietuvos įmonių pavadinimai, 2013–2019. Nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. registruojant įmonės pavadinimą, buvo privaloma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacija; to reikalavo Juridinių asmenų registro nuostatai.  Faktiškai tai buvo kalbos taisyklingumo patikrinimas, nes, gavęs neigiamą Kalbos komisijos išvadą, Registrų centras pavadinimą atmesdavo. Įmonių pavadinimai galėjo būti ne tik lietuvių, bet ir lotynų ar senąja graikų kalbomis.

Visus per tą laiką pateiktus lotyniškus pavadinimus būtų galima suskirstyti į kelias grupes:  prasmingi, atitinkantys lotynų kalbos taisykles; neblogi, suprantami, tik su nedidelėmis gramatikos klaidomis; nesuprantami; rodantys siekį senovine kalba perteikti šiuolaikinį posakį; atspindintys pastangas kitų kalbų žodžius pateikti kaip lotyniškus. Šmaikščiai apžvelgus kiekvienos grupės pavadinimus, pateikiama patarimų, kaip jų kūrėjams išvengti klaidų ir nesusipratimų.

Aurelija Tamulionienė. Lietuvos mokyklų rusų ugdomąja kalba mokinių kalbinis paveikslas. Straipsnyje, remiantis 2021 m. Klaipėdos, Šalčininkų, Vilniaus, Vilniaus rajono ir Visagino savivaldybėse surinktais duomenimis, pristatomi kalbos vartojimo ir pasirinkimo tyrimo rezultatai. Rusiškai besimokančių mokinių kalbinis paveikslas nagrinėjamas aiškinantis tokius klausimus: kaip kalbama su šeima (namų kalba), kuri kalba ar kalbos pasirenkamos privačioje erdvėje ir už namų ribų.

Aptarus kalbines ir kitas aplinkybes, lemiančias rusiškų mokyklų mokinių kalbinę aplinką daroma išvada, kad šie vaikai kalbos požiūriu yra gana homogeniška grupė. Nors lietuvių kalbą jie supranta kaip reikalingą ir įsileidžia į savo kalbinę aplinką, tačiau tiek tose veiklos srityse, kur kalba perimama (namų kalba, iš dalies draugų kalba), tiek tose, kur kalbą galima laisvai rinktis (informacijos paieška internete, bendravimas socialiniuose tinkluose ar su draugais, filmų žiūrėjimas, knygų skaitymas), vyrauja rusų kalba. Labiausiai lietuvių kalba  vartojama ieškant informacijos internete ir skaitant knygas.

Rubrikoje „Pedagogo užrašai“ skaitytojai ras 2023 m. kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ laureatų darbus.

„Kronikoje“ Ramunė Vaskelaitė apžvelgia spalio 19–20 d. Lietuvių kalbos institute vykusios konferencijos „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“ pranešimus, skelbiami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai.