Nacionalinėje bibliotekoje – įžvalgų konferencija „2024-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas“

Gruodžio 20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko tradicinė kasmetė bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ir Seimo Ateities komiteto rengiama įžvalgų konferencija „2024-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“. Ji skirta strategiškai numatyti ir įvertinti įvairius įvykių scenarijus (pasaulinio, regioninio ar nacionalinio lygmens), 2024 metais vienaip ar kitaip galinčius būti susijusius su Lietuva.

Konferencijos pradžioje įžanginį žodį tarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ji pabrėžė, kad mąstymas apie ateitį praturtina viešosios politikos sprendimus, o bendra Seimo Ateities komiteto ir Bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus veikla duoda apčiuopiamų rezultatų.

„Mąstymas apie ateitį, galimų ateities scenarijų svarstymas padeda išgryninti esmines dabarties struktūras, jos leidžia daryti adekvačius politinius vertinimus bei praturtina strateginius viešosios politikus sprendimus. Bendra Seimo ir Nacionalinės bibliotekos, turinčios įstatymiškai įtvirtintą parlamentinės bibliotekos statusą, veikla, duodanti sinerginį efektą, yra puikus tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys, jau turintis savo istoriją ir užsitikrinęs gerą perspektyvą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas teigė, kad bibliotekos parlamentinė informacinio aprūpinimo funkcija suteikia galimybę visiems sprendimų priėmėjams suvokti įvykių logiką, korektiškai vertinti alternatyvas ir priimti kokybiškus sprendimus.

„Nuo gebėjimo suvokti įvykių logiką, korektiškai vertinti alternatyvas dažnai priklauso sprendimų sparta ir kokybė. Todėl esu tikras, kad politikams ir visiems pagal kompetenciją priimantiems sprendimus yra svarbios tokios intelektualios diskusijos, ypač svarstant galimus scenarijus ir jų įgyvendinimo perspektyvas“, – pabrėžė R. Gudauskas.

Buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Antanas Valionis teigė, kad nacionalinio saugumo klausimas Lietuvoje išliks svarbiausiu ir 2024 metais. Todėl turime dirbti šiuo klausimu tiek valstybės viduje, tiek tarptautinėje arenoje.

„2024 metais ir vėliau vėl turime akcentuoti saugumą, o tada ir savo geopolitinius interesus toje naujoje realybėje. Jeigu per nacionalinį saugumą dirbame dviem kryptimis, tiek stipriname pilietinę, patriotinę visuomenę, tiek karines galias. Bet dar svarbiau veikti NATO ir Euroatlantinėje erdvėje, nes ten ir toliau lieka raktas į mūsų saugumą. O tai, ką darysime viduje, –yra bilietas į penktą NATO straipsnį. Jeigu mes nepasiruošim gintis, niekas mums ir nepadės“, – akcentavo A. Valionis.

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus šalies ekonomiką šiuo metu apibrėžė kaip išvargintą iššūkių ir prislopusią, tačiau teigė, kad net ir šiuo sudėtingu momentu ji rodo atsparumą ir gyvybingumą.

„Jeigu reikėtų pasakyti trumpai, kaip mums sekasi šiais metais ir kaip seksis kitąmet, tai sakyčiau, kad kitąmet turėtų būti geriau nei šiemet, bet prasčiau nei tikėtasi. Jeigu reikėtų apibūdinti, kokia mūsų ekonomika yra šiuo metu, tai išvarginta iššūkių, prislopusi <...>. Kuo unikalus šitas laikotarpis? Aš kalbėjau apie susitraukimą, bet darbo rinkos būklė gera. Nedarbas kiek daugiau nei 6 proc. – kaip ir prieš COVID-19 pandemiją. Darbo užmokestis, prognozuojame, kitais metais augs beveik 10 proc., bet nuo 2020 iki 2024 metų darbo užmokestis išaugo daugiau nei 50 procentų. Ir tai yra tas sunkusis laikotarpis“, – teigė G. Šimkus.

Bibliotekos informacijos politikos ir analitikos departamento direktorius Matas Baltrukevičius pabrėžė, kad kiti metai bus rinkimų metai, todėl didelėms reformoms įgyvendinti galimybių langas jau užsidaręs.

„Kuo 2024-ieji išskirtiniai – tai rinkimų gausa. Kur yra rinkimai, visada užsidaro galimybių langas didelėms reformoms, nepopuliariems sprendimams ir kiekvienas rimtesnis klausimas bus svarstomas Seime per tą prizmę, gali turėti geros įtakos rinkimams, gali pakenkti“, – svarstė M. Baltrukevičius.

Konferencijoje taip pat dalyvavo ir kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Petras Vaitiekūnas, ambasadorius Vytautas Plečkaitis, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, Socialinių mokslų centro direktorius prof. Boguslavas Gruževskis, Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas prof. Vytautas Dumbliauskas.

Diskusiją moderavo Bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus vadovas prof. Lauras Bielinis.