2023 m. gruodžio 22 d.

Emocinės gerovės ir įtraukties programa kultūros organizacijų vadovams

Kaip dažnai patiriate nerimą, stresą, net bejėgystę iššūkių akivaizdoje? Kai kurios tokių būsenų priežastys nuo mūsų nepriklauso – jos kyla iš globalių krizių, pastaraisiais metais vejančių viena kitą; kartais force majeure ištinka ir asmeniniame gyvenime. Trečias svarbus geros savijautos faktorius yra darbo vietos klimatas. Teigiama darbuotojų savijauta didina produktyvumą, motyvaciją ir gerina bendrą darbo vietos kultūrą. Darbdavių užduotis – nuoširdžiai rūpintis darbuotojų gerove, priimti ir nuosekliai vykdyti strateginę emocinės gerovės palaikymo politiką.

Suvokdama nuolat augantį tokios politikos organizacijose poreikį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė trijų modulių programą „Emocinė gerovė ir įtrauktis“, skirtą nacionalinių Lietuvos kultūros organizacijų vadovams. Šie mokymai – Nacionalinės bibliotekos vykdomo projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ dalis. Rudens programa „Emocinė gerovė ir įtrauktis“ buvo skirta nusibraižyti emocinės gerovės žemėlapį, identifikuoti darbuotojų patirtis ir susipažinti su pagrindiniais įrankiais, padėsiančiais sukurti veiksmingą ir prasmingą emocinės gerovės ir įtraukties strategiją darbovietėse.

Pirmoje, žemėlapiui skirtoje, dalyje dalyviai aptarė emocinės gerovės apibrėžtis, psichikos sveikatos temų lauką, psichosocialinius rizikos veiksnius darbovietėje ir jų valdymą. Dėmesys taip pat buvo skiriamas vadovų vaidmeniui ir lyderystei formuojant bei puoselėjant emocinei gerovei palankią kultūrą. Mėginta atsakyti į klausimą, kokie veiksniai skiria nekenkiančią organizaciją nuo padedančios darbuotojams. Antras mokymų modulis buvo orientuotas į įvairias darbuotojų patirtis ir sunkumus, pavyzdžiui, pervargimą ir perdegimą, depresiją ir nerimą, žalingą psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, psichologines krizes ir traumas. Vadovams ir visai komandai svarbu gebėti atpažinti patiriamų sunkumų požymius, o juos pažinus – laiku reaguoti ir tinkamai padėti. Trečioje, įrankių, dalyje buvo nuodugniai nagrinėjami tinkamos reakcijos ir pagalba. Komunikacija psichikos sveikatos temomis, lankstumas, konfidencialumas, darbo vietos pritaikymas, asmeninių planų kūrimas, pagalbos išteklių sistema – kelios iš įgalinančių praktikų, jas darbovietės gali pradėti taikyti gerindamos darbuotojų savijautą.

Bandomojoje programoje dalyvavo atstovai iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Nacionalinio Kauno dramos teatro, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos. Programos dalyviai labai gerai įvertino lektorių prieigą ir įgytas žinias, kai kurie jau pradėjo intensyviau svarstyti apie emocinės gerovės reikšmę savo institucijos strategijoje.

2024 metais Nacionalinė biblioteka ketina šią programą tęsti ir kviesti dalyvauti platesnį kultūros įstaigų ratą, parengti mokymus apie emocinės gerovės reikšmę visų grandžių kultūros įstaigų darbuotojams. Tikimasi, kad „Emocinės gerovės ir įtraukties“ mokymų programa suteiks žinių, padėsiančių skirti tinkamą dėmesį darbuotojų gerovei, ir įrankius kurti veiksmingą emocinės gerovės ir įtraukties politiką bei vis didesnį kultūros organizacijų skaičių nuosekliai ves prie pokyčių.

Projektą „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.