2024 m. sausio 2 d.

Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje – ekspozicija, skirta balerinai Aliodijai Ruzgaitei

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje parengta ekspozicija, skirta baleto šokėjai Aliodijai Ruzgaitei (1923–2017). Kviečiame susipažinti.

Baleto solistė, šokiui atidavusi daugiau nei 70 metų, Lietuvos šokio istorijos metraštininkė, ilgus dešimtmečius rašiusi knygas, straipsnius ir recenzijas spaudai, skaičiusi paskaitas, aktyviai stebėjusi Lietuvos baleto raidą ir išsaugojusi reikšmingų istorinių faktų bei ikonografinę medžiagą apie XX a. pirmosios pusės Lietuvos baletą. 2023 m. A. Ruzgaitė būtų minėjusi savo 100-metį.

Baleto solistės karjera truko dešimtmečius (1942–1966). Kaune ir Vilniuje veikusiame Lietuvos valstybiniame operos ir baleto teatre A. Ruzgaitė sukūrė nemažai temperamentingų vaidmenų: Vanda Juozo Pakalnio „Sužadėtinėje“, Laurensija Aleksandro Kreino „Laurensijoje“, Fėja ir Alyvų Fėja Piotro Čaikovskio „Miegančiojoje gražuolėje“, Kitri Ludwigo Minkaus „Don Kichote“, Ispanė Moriso Ravelio ‚Bolero“, Ragana filme-balete „Eglė“ pagal Eduardo Balsio muziką. Lietuvos televizijos archyvuose saugomi koncertiniai balerinos numeriai. A. Ruzgaitė dirbo ir pedagoginį darbą ‒ dėstė teatro istoriją, mokė šokti būsimuosius aktorius Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), taip pat dėstė Vilniaus valstybiniame universitete, Vilniaus kultūros mokykloje, M. K. Čiurlionio meno mokykloje.

Ne mažiau reikšmingas ir A. Ruzgaitės kaip baleto kritikės bei švietėjos darbas – analizavo ir komentavo daugybę baleto ir šiuolaikinio šokio spektaklių, o jos recenzijos tapo neįkainojama medžiaga mūsų baleto istorijos pastarųjų dešimtmečių tyrinėtojams. Lietuvių ir užsienio spaudoje ji paskelbė daugiau kaip 600 baleto ir šokio istorijai skirtų straipsnių. 1960 m. pasirodė A. Ruzgaitės knyga „Choreografijos menas“, 1964 m. – „Lietuviško baleto kelias“. Balerinos pasakojimai 2010 m. nugulė į memuarų knygą „Prisiminimų blyksniai“. Vilniaus rotušėje A. Ruzgaitė vesdavo „Videosiurprizų“ vakarus, juose pristatydavo garsių choreografų spektaklių vaizdo įrašus. 

Baleto artistas Petras Skirmantas prisimena: „Paklausus, ar vėl pasirinktų baleto artisto kelią, jei būtų galima laiką atsukti atgal, ji nedvejodama atsakė, kad net jei žinotų, jog visą karjerą šoks paskutinėje kordebaleto linijoje, vėl rinktųsi šį kelią, nes šokis – didžiausia gyvenimo meilė, kurios ji niekada neišdavė ir neišduos.“*

A. Ruzgaitės nuopelnai menui įvertinti Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1998) ir Auksiniu scenos kryžiumi (2004).

Kviečiame apsilankyti Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje (V a., 508 kab.), kuri atvira pirmadieniais– penktadieniais 8–21 val.; šeštadienį ir sekmadienį 10–18 val.

*Aliodija Ruzgaitė. „Prisiminimų blyksniai“. Sudarė Alė Šimkienė. – Vilnius: Tyto alba, 2010, p. 211