2024 m. sausio 23 d.

Komunikacijos ir informacijos mokslų naujienos Socialinių mokslų skaitykloje

Kviečiame Socialinių mokslų skaitykloje susipažinti su naujomis knygomis komunikacijos ir informacijos mokslų tematika anglų kalba.

Social media communication : trends and theories / Bu Zhong. – Hoboken : Wiley Blackwell, 2022. – xiii, 194 p.

Daugiau nei dvylika teorijų, pateiktų leidinyje, atskleidžia, kaip socialinė žiniasklaida keičia žmonių mąstymą, elgesį ir tarpusavio bendravimą. Kiekviename skyriuje pateikiamos originalios autoriaus atliktų tyrimų išvados bei naujausios komunikacijos ir informacijos, psichologijos, neuromokslų studijos. Pirmoje knygos dalyje aprašomi teoriniai socialinių tinklų kūrimo ir jų panaudojimo pagrindai, aptariamas socialinių tinklų poveikis informacijos apdorojimui, jos pažinimui, tarpasmeninei ir grupinei komunikacijai. Antroje dalyje daugiausia dėmesio skiriama strategijoms, pagrįstoms moksliniais tyrimais, dalijamasi įžvalgomis, kaip efektyviai panaudoti socialinę žiniasklaidą ne tik viešųjų ryšių, bet ir verslo srityse, aptariama keturiolika reikšmingų socialinės žiniasklaidos temų, nagrinėjančių ryšius tarp socialinės žiniasklaidos ir svarbių šiųdienos temų, tokių kaip kultūrų įvairovė, asmens privatumas, socialiniai pokyčiai ir t. t. Tai neįkainojamas šaltinis mokslininkams, žurnalistams, verslininkams, dirbantiems žiniasklaidos valdymo, reklamos, viešųjų ryšių ir verslo rinkodaros srityse.

The Misinformation Age: How False Beliefs Spread / Cailin O’Connor, James Owen Weatherall. – New Haven ; London : Yale University Press, [2019]. – ix, 266 p.

Knygoje pateikta nuodugni šiuolaikinės dezinformacijos analizė, kurią taikant galima surasti efektyvius sprendimus, padedančius apsaugoti demokratiją nuo melagienų. Moderniame skaitmeniniame amžiuje gausu „netikrų naujienų“, „alternatyvių faktų“ ir ginčų – pradedant svarstymais apie klimato kaitą ir baigiant diskusijomis dėl karaliaus inauguraciją stebinčios minios dydžio. Leidinyje gvildenami klausimai, kodėl mums turėtų rūpėti teisingi įsitikinimai, kodėl akivaizdžiai klaidingos nuostatos gyvuoja ir kodėl žmogus, nepaisydamas neigiamų, net mirtinų padarinių, jų neatsisako.

Filosofai Cailin O’Connor ir Jamesas Weatherallas teigia, jog socialiniai veiksniai, o ne individuali psichologija yra esminis dalykas, norint suprasti klaidingų įsitikinimų plitimą. Jei socialinės jėgos paaiškina klaidingų įsitikinimų išlikimą, vadinasi, reikia suprasti, kaip šios jėgos veikia tam, kad galėtume veiksmingai kovoti su dezinformacija. Todėl knygos autoriai, sumaniai taikydami sociologinius modelius, parodo, kaip dezinformacija plinta tarp žmonių ir kaip moksliniai rezultatai dažnai yra klaidingai pateikiami viešojoje erdvėje. Knyga skirta norintiems perprasti dezinformacijos plitimo priežastis ir jos poveikį žmogui.

The communication age : connecting and engaging / Autumn Edwards … [et al.]. – 4th ed.. – Los Angeles, Calif. [etc.] : SAGE, [2024]. – xxvi, 502 p.

Ši knyga supažindina skaitytojus su pagrindinėmis veiksmingo bendravimo sąvokomis ir esminiais įgūdžiais, daug dėmesio skiriant informacinių technologijų poveikiui mūsų egzistencijai vis sparčiau augančiame globaliai susaistytame skaitmeniniame pasaulyje. Knygoje pateiktos įžvalgos padės skaitytojams lengviau įsitraukti į daugialypę, pasaulinę internetinę bendruomenę ir išmokys taikyti pagrindinius veiksmingo bendravimo principus žiniasklaidos, informacinių technologijų, tradicinės tiesioginės kalbos (bendravimas akis į akį), komunikacijos srityse, taip pat paskatins pilietinį įsitraukimą kuriant geresnę ateitį.

News quality in the digital age / edited by Regina G. Lawrence and Philip M. Napoli. – New York, N.Y. ; Abingdon, Oxon : Routledge, 2023. – xviii, 216 p.

Knygos autoriai tyrinėja temas, susijusias su naujienų „kokybės“ sąvoka. Daugiausia dėmesio skiriama naujienų tarnybų ir itin įtakingų „Facebook“, „Google“ ir „Twitter“ platformų sąveikai skaitmeniniame amžiuje. Knygoje galima aptikti visokių temų – apie sukčiavimą internete, sutelktinių išteklių panaudojimą, „YouTube“ socialinių tinklų politiką, taisykles, algoritmus ir dirbtinį intelektą. Šis svarbus darbas apima daugybę metodologinių ir teorinių perspektyvų, siekiant apibrėžti pagrindinį žiniasklaidos „kokybiškumo“ terminą. Knyga skirta mokslininkams, taip pat žurnalistams, politikos formuotojams ir žiniasklaidos komentatoriams.