Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Oleksandro Tereščenkos knygą „Gyvenimas po 16.30. Po septynerių metų“.
Kaip nepalūžti, neprarasti gyvenimo troškimo sunkiausiu metu? Ar skaudžiausios patirtys stumia bedugnės, o gal dar didesnės aistros gyventi link?
Knygos autorius – Ukrainos karo veteranas Oleksandras Tereščenka (g. 1966). 2014 metų vasarą, Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus pulti Donecką bei Luhanską, jis savanoriu įstojo į Ukrainos kariuomenę, tarnavo oro divizijoje. Budint Donecko oro uoste, į patalpą, kurioje buvo O. Tereščenka su kitais kariais, pataikė granata. Ją karys pagriebė ir bandė išmesti, granata sprogo rankose. Sunkiai sužeistas, jis neteko dešiniosios rankos ir kairiosios rankos plaštakos, gavo sunkią akies traumą, tačiau išgelbėjo bendražygių gyvybes.
Savo patirtis O. Tereščenka aprašė knygoje, kurią galima vadinti dokumentine publicistika, dienoraščiu, išgyvenimo literatūra. Autorius knygos pradžioje parašo keturis punktus, ko jis tikrai nesiekė. Vienas jų – išspausti užuojautos ašarą. Ir paaiškina: „Aš pasveikau, turiu modernius protezus, kurie, nors ir nepakeitė rankų, leido man būti gana savarankiškam ir nepriklausomam. Esu laimingas galėdamas su bendraminčių komanda dirbti svarbų darbą, apie kurį galima tik svajoti.“
Įveikti gniuždančią kančią ir surasti jėgų gyventi – ši žmogiškoji linija svarbiausia knygoje. Autorius aktyviai įsitraukė į visuomeninį gyvenimą, siekdamas kuo galėdamas padėti nuo karo kenčiantiems tautiečiams, įkūrė Labdaros ir paramos fondą, per kurį perka reikmenis kariams fronte.
Ketvirtame knygos viršelyje skaitytojams skirti šie autoriaus žodžiai: „Kas yra drąsa? Tai istorija, kurią susigalvojai pats, norėdamas tęsti šią kelionę, kurioje viskas nutiko ne taip. Kai viltis išlipo ankstesnėje stotelėje, palikdama suglamžytus baltinius ir neišgertą arbatos stiklinę, kurioje bjauriai barška šaukštas. Kai tavo žvilgsnis pasąmoningai krypsta į taip trokštamą raudoną rašiklį, už kurio – game over ir amžina ramybė. Kai kiekvienas naujas bendrakeleivis spokso į tave kaip į numirėlį, neslėpdamas nuostabos, kad vis dar esi čia. Ir štai, kai tik akimirka skiria tave nuo to prakeikto rašiklio, tu vėl pradedi sau tą painią istoriją, sulipdytą iš svajonių ir beprotiškų troškimų… Ir eini pirmyn...“
Knyga apie tvirtą, drąsią, karo nesugniuždytą asmenybę, kupiną stiprybės ir ryžto gyventi prasmingai bet kokiomis aplinkybėmis, visomis išgalėmis prisidėti prie būsimos Ukrainos pergalės. Joje skaitytojas neras patoso, žygdarbių didybės, moralizavimo. Knyga tokia tikra, koks gali būti tik pats gyvenimas.
Iš ukrainiečių kalbos išvertė Halina Kulinič, dailininkas – Saulius Bajorinas.
Leidinį įsigyti galima Nacionalinėje bibliotekoje veikiančiame knygyne, kurį rasite šalia Informacijos ir registracijos punkto II aukšte (Gedimino pr. 51, Vilnius), arba prašome kreiptis elektroniniu paštu