2024 m. kovo 6 d.

Pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ naujo leidimo faksimilines knygas jau galite skaityti Lituanistikos skaitykloje

Į Lituanistikos skaityklą atkeliavo labai lauktas ir vertingas „Aušros“ rinkinys – tai inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, mecenavo dr. Pranas Kiznis, o Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas perleido pirmąjį lietuvišką mėnraštį, ėjusį nuo 1883 m. kovo iki 1886 m. birželio Mažojoje Lietuvoje, Ragainėje ir Tilžėje. Laikraščio tiražas buvo pasiekęs 1000 egzempliorių, išėjo 40 numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius. Pagrindiniai šio mėnraščio uždaviniai buvo vienyti lietuvius, kelti jų tautinę savimonę, rūpintis lietuvių kalbos ugdymu ir prestižu, populiarinti lietuvių liaudies kultūrą, tautosaką, skelbti originalius grožinės literatūros kūrinius, publikuoti XIX a. pirmosios pusės rašytojų kūrybą, supažindinti skaitytojus su pasauline literatūra. „Aušros“ leidinukas buvo nedidelio formato, toks kompaktiškas, jog tilpdavo į kišenę ir netgi į voką.

Pirmojo numerio redaktoriumi tapo Jonas Basanavičius, lietuvių tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas, parašęs žymiąją prakalbą, kuri tapo lietuvių tautinio atgimimo manifestu, joje atskleista esminė laikraščio idėja – gelbėti lietuvių istorinę atmintį ir tautinę tapatybę. Ją ir kitus tekstus paštu iš Prahos J. Basanavičius išsiuntė į Ragainę, kurioje Jurgio Mikšo pastangomis 1883 m. vasario 21 d. buvo išspausdintas pirmasis numeris. Tų pačių metų vasarą Lietuvoje laikraštį imta platinti slapta. Laikraštis turėjo pasirodyti kiekvieno mėnesio dvidešimtą dieną. „Aušra“ slaptai gabenta ir platinta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Rusijos imperijos vietose, pasiekdavo ir Vakarų Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvius. Po kurio laiko tiesioginiu „Aušros“ įpėdiniu tapo tų pačių žmonių leistas laikraštis „Varpas“. Jau nuo pirmųjų numerių „Aušra“ skatino lietuvių tautos kovą prieš nacionalinės priespaudos ir prievartinės asimiliacijos (polonizacijos, rusifikacijos ir germanizacijos) politiką, kurią lietuvių žemėse įgyvendino caro ir kaizerio valdžia, kai kurie dvarininkai ir dvasininkai. Mėnraštis turėjo didelį pasisekimą: prie laikraščio iniciatorių prisijungė Didžiosios Lietuvos ir kai kurie Mažosios Lietuvos valstietiškos kilmės inteligentai ir kai kurie žemesnieji valstietiškos kilmės katalikų dvasininkai.

Žurnalas spausdino grožinės literatūros kūrinius, literatūros kritikos raštus. 1885–1886 m. jo puslapiuose išplėtota pirmoji lietuvių periodikoje diskusija literatūros temomis, paliesti ir publicistikos reikalai. „Aušra“ rašė ir diskutavo dėl lietuvių žurnalistikos istorijos bei teorijos dalykų. Ji davė pradžią nacionalinės žurnalistikos ir publicistikos istorijos tyrinėjimams. Žurnalas skyrė dėmesio ir žurnalistikos teorijai, įvedė žurnalistikos terminų, kurie vartojami ir dabar. „Aušra“ turėjo išskirtinę reikšmę lietuvių tautos, jos kultūros, literatūros, žurnalistikos istorijoje, o ypač lietuvių tautiniam atgimimui. Ji sužadino tautinį lietuvių sąmoningumą, subūrė lietuvius inteligentus ir padėjo formuoti jų tolesnės veiklos pagrindus.

„Aušros“ rinkinį sudaro penkios knygos – 1883, 1884, 1885 ir 1886 metų „Aušros“ komplektai ir įvadinis tomas „Aušra po 140 metų“, kuriame skelbiami Prezidento G. Nausėdos ir mecenato P. Kiznio įvadiniai žodžiai, atrinkti ir šiuolaikiniam skaitytojui pateikti įdomiausi bei svarbiausi „Aušros“ tekstai, žodynėlis, mokslininkų straipsniai, taip pat kita naudinga informacinė medžiaga. Straipsniai apima lietuviškos periodinės spaudos priešistorę, mėnraščio funkcionavimą ir ideologines nuostatas, juose aptariama leidinio kalbos situacija, apžvelgiamas turinys.

„Aušra“ yra daugiasluoksnis fundamentalus istorinis šaltinis, tapęs kelrode žvaigžde didžiakelyje į Lietuvos nepriklausomybę, todėl, Lietuvos Prezidento žodžiais tariant: „Kviečiu ne tik protu suprasti „Aušrą“, bet ir pajusti jos dvasią, kuri leidžia mums stebuklingu būdu nusikelti į tą aplinką, tą terpę, kurioje gyveno mūsų protėviai XIX a. pabaigoje. Tepasiekia ji kiekvieną, neabejingą lietuvių tautos likimui“. Su autentišku faksimiliniu mėnraščio „Aušra“ analogišku elektroniniu variantu galite susipažinti duomenų bazėje www.šaltiniai.info, Aušra (Auszra) ir didžiausiame Lietuvos skaitmeninto kultūros paveldo portale Epaveldas.lt.

Knygas apžiūrėti ir pavartyti galite Lituanistikos skaitykloje. Dėl teminės leidinių paieškos galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus skaityklose. Daugiau informacijos čia ›.

Parengta pagal: Įvadinė knyga, „Aušra“ po 140 metų: 2023 / [„Aušros“ tekstų antologijos sudarymas: Aušra Martišiūtė-Linartienė]. – Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023. – 478, [1] p.