2024 m. kovo 19 d.

Lituanistikos skaitykloje – knygų ekspozicija „Antanui Macijauskui – 150“

Kartu su bundančia Lietuva iš užmaršties ėmė kilti ir Antano Macijausko vardas.

Lietuvos inžinierius, publicistas, vertėjas, švietėjas, visuomenės veikėjas, iškilus kovotojas už lietuvišką spaudą, Didžiojo Vilniaus seimo delegatas Antanas Macijauskas gimė 1874 m. kovo 18 d. Biržų rajone, Pasvaliečių kaime. Tėvai buvo pasiturintys žmonės, turėjo apie 15 hektarų žemės. Antanas šeimoje buvo dešimtas vaikas. Skaityti, rašyti ir skaičiuoti pramoko pas kaimo daraktorių, o sulaukęs 10 metų išvyko mokytis į Panevėžį. 1884 m. įstojo į Panevėžio realinę mokyklą, ją baigė 1891 m. Vėliau mokėsi Peterburgo technologijos institute. Studijuodamas jau nuo 1895 m. bendradarbiavo draudžiamoje lietuvių periodikoje – leidiniuose „Ūkininkas“, „Varpas“ ir kt. Studijas baigė 1898 m. ir įgijo inžinieriaus diplomą. Nuo 1899 m. atsiradus daugiau laiko A. Macijauskas visą jaunatvišką energiją skyrė tautos švietimui pasitelkęs lietuvišką spaudą. 1900 m. Sankt Peterburge išleido lietuvišką žemėlapį „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto“. Cenzūrai uždraudus jo platinimą, Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos viršininkui kunigaikščiui N. V. Šachovskojui iškėlė bylą ir ją laimėjo įrodęs, kad lietuviškosios spaudos draudimas yra juridiškai neteisėtas, nes nebuvo išleista jokio įsakymo spaudai lietuviškomis raidėmis drausti. Byla buvo vienas pagrindų baigti spaudos draudimą.

1900 m. A. Macijauskas vadovavo P. Vileišio įsteigtoms mechanikos dirbtuvėms Vilniuje. 1902 m. apsigyveno Rygos mieste ir tuoj pat prisijungė prie audringos lietuvių kultūrinės veiklos. 1902–1913 m. dirbo fabrikų inspektoriumi Rygoje, dalyvavo Lietuvių pašalpos draugijos veikloje, 1903–1904 m. buvo šios draugijos pirmininku. Rygoje įkūrė muzikos ir teatro draugiją „Kanklės“, kuri veikė 1904–1914 m., leido laikraštį „Rygos garsas“, 1905 m. įsteigė lietuvišką knygyną, kuris veikė iki 1920 m. Taip pat leido populiarias pažintines, publicistines, grožines knygeles. Nuo 1912 m. buvo Lietuvių mokslo draugijos narys. 1913 m. Šeduvoje įsteigė žemės ūkio mašinų dirbtuves.

1914–1918 m. kaip karo prievolininkas dirbo Turkestane, medvilnės ir aliejaus gamyklos Kokande ir higroskopinės vatos įmonės direktoriumi.

Grįžęs į Lietuvą 1919 m. dirbo Susisiekimo ministerijos vyresniuoju inspektoriumi, buvo Geležinkelių tarybos nariu, Geležinkelių departamento direktoriumi, nuo 1924 m. – Technikos inspekcijos, nuo 1925 m. – Statybos inspekcijos vyriausiuoju inspektoriumi. 1922–1923 m. buvo Lietuvos atstatymo komisaru, nuo 1931 m. vertėsi privačia statybų inžinieriaus praktika. Dalyvavo statant Petrašiūnų elektrinę, Kauno marijonų vienuolyną, kitus statinius.

A. Macijauskas literatūrinę veiklą pradėjo 1895 m. ir, rizikuodamas būti suimtas, savo kūrinius pasirašinėdavo 25 slapyvardžiais, kaip antai: Beržas, A. Adata, A. Agaras, Aguonaitis, A. Geležninkas ir kt. Kai kuriuos iš jų jis vartojo kartais ir po spaudos atgavimo. Jo rašto ir leidybos palikimą sudaro publicistika ir apie 30 parengtų, adaptuotų, verstų ir dažniausiai jo lėšomis išleistų knygų.

A. Macijauskas parašė nemažai mokslo populiarinamųjų leidinių, pavyzdžiui, „Apie žemės vidurius“, „Pradinė geografija“, politinės publicistikos knygų – „Audra Rusijoje 1905– 1906 m.“, „Liberalizmas ir socializmas“. 1904 m. išleido rinkinį „Gyvenimo lašai iš visokių kalbų“, į kurį sudėjo vertingus apsakymus lietuvių skaitytojams. Tarp daugybės A. Macijausko knygų – apsakymai, kuriuose pateikta daug naudingos informacijos, kurie skatina susimąstyti, kelia naujas idėjas visuomenei.

Mirė 1950 m. kovo 28 d. Daumėnuose, palaidotas Pabiržėje, Biržų rajone.

Danieliaus Mickevičiaus pastangomis 2001 m. gegužės 13 d. Biržų rajone, Pabiržėje buvo atidengtas Antano Macijausko paminklinis biustas, o jo gimtinėje Pasvaliečių kaime 2002 m. rugsėjo 28 d. pastatytas ąžuolinis koplytstulpis. 2004 m. Pabiržėje A. Macijauskui pastatytas paminklas (skulptorius Gediminas Piekuras, architektas Evaldas Purlys). Viena Biržų miesto gatvė pavadinta inžinieriaus Antano Macijausko vardu.

Siekdama įamžinti žymaus kraštiečio, dirbusio tautos ir Lietuvos valstybės labui, atminimą, Biržų rajono savivaldybė ir Lietuvos žurnalistų sąjunga 2008 m. įsteigė Antano Macijausko premiją.

Pažymėdamas 150-ąsias gimimo metines, Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus paskelbė Antano Macijausko metais.

Su A. Macijausko knygomis, saugomomis Nacionalinėje bibliotekoje, galite susipažinti pateiktame bibliografiniame literatūros sąraše, o su knygų ekspozicija – Lituanistikos skaitykloje (III a.).