Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kovo 26 d. vyko nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos „Lietuvos bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba. T. 3, 1905–1917. Kn. 3 ir 4“ pristatymas.
Pasak leidinio redaktoriaus ir pristatymo renginio moderatoriaus doc. dr. Tomo Petreikio, nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos 3 ir 4 knygos skirtos mažiausiai nagrinėtiems ir išsaugotiems smulkiesiems, vaizduojamiesiems, muzikiniams ir kartografiniams leidiniams. Rodyklėje sutelktas turiniu, forma ir kalbine raiška įvairus Lietuvos ir lietuvių spaudos paveldas, apimantis keliasdešimt spaudinių rūšių: afišas, atsišaukimus, atvirukus, natas, plakatus, religinius paveikslėlius, skelbimus, žemėlapius ir kt. (iš viso 46 tipus). Šie spaudiniai svarbūs pažįstant to meto lietuvių tautos šalia knygų ir periodinės spaudos besiformavusius informacinius poreikius. Kadangi didelė dalis aprašomų spaudinių daugiakalbiai, neabejojama, kad vertingos informacijos leidinyje ras ir tyrėjai, nagrinėjantys lenkų, žydų, baltarusių, rusų, vokiečių ir kt. tautų intelektinį palikimą.
„Nacionalinė retrospektyvioji bibliografija sistemiškai atspindi dokumentuotą kultūrą, yra spaudos faktų inventorius, analitinė priemonė pažinti ir suprasti praeities dokumentinės komunikacijos reiškinius. Tai svarbus informacinis išteklius dokumentinio paveldo tyrėjams ir tvarkytojams“, – sakė T. Petreikis.
Kaip pažymėjo renginio moderatorius, šito fundamentalaus leidinio rengimas tęsėsi net 46 metus. „Ši bibliografija buvo rengiama nuo 1977 m. Pirmieji bibliografai, pradėję šį darbą, rezultato nebesulaukė, bet mes – bibliografai – niekada nededame taško. Ir nedėsime. Darbai bus tęsiami, įrašai pildomi ir naujinami.“
Pasak leidinio sudarytojų, ne vieną dešimtmetį trukęs bibliografinis tyrimas apėmė 139 privačias ir institucines atminties saugyklas Lietuvoje ir užsienyje. Iškelta mažiausiai išlikusi, nagrinėta ir aktualizuota nacionalinio spaudos paveldo dalis. Sukaupta duomenų apie 7008 spaudinius. Tai tik dalis visame pasaulyje 1905–1917 m. pasirodžiusios smulkiosios ir vaizduojamosios spaudos, nes niekas jos sistemiškai tuo laiku nerinko ir neregistravo. Nors šių spaudinių paskirtis trumpalaikė ir patirta nesugrąžinamų praradimų, jie visada buvo bibliofilų ir kolekcininkų, apdairių muziejininkų ir bibliotekininkų, kurie kaupė ir tvarkė savo kolekcijas, akiratyje.
Renginyje kalbėjo leidinio recenzentai dr. Violeta Černiauskaitė ir prof. dr. Remigijus Misiūnas. Įžvalgomis dalinosi istorikas dr. Darius Staliūnas ir muziejininkas dr. Žygintas Būčys. Visi prelegentai dėkojo prie leidinio dirbusiai komandai ir džiaugėsi profesionaliai ir pagarbiai suregistruotais spaudiniais.
„Jei po spaudos atgavimo tuometinių leidėjų misija buvo leisti kuo daugiau įvairių spaudinių, tai mūsų pareiga ir misija – visus juos surasti, suregistruoti, sisteminti, aprašyti ir duomenis pateikti visuomenei“, – sakė V. Černiauskaitė.
Renginio dalyviai pažymėjo, kad tai – svarbus įrankis iškeliant biografistikos, lokaliosios istorijos ir kt. faktus, kvalifikuota pagalba archyvų, muziejų, bibliotekų ir privačių kolekcijų tvarkytojams.
Nacionalinė retrospektyvioji bibliografija yra atvira atminties institucijų, privačių paveldo saugotojų ir mokslo bendruomenės dėmesiui: tai sutelkto darbo ir bendradarbiavimo rezultatas. Lituanistinio paveldo saugotojai, tyrėjai ir visi besidomintys nuo šiol turi naujas sąlygas surasti, interpretuoti ir tvarkyti nacionalinį dokumentinį paveldą.