2024 m. kovo 29 d.

Žurnalo „Tarp knygų“ 2024 m. 3-iasis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Redakcija siūlo atkreipti dėmesį į kultūros lauke triūsiančius darbštuolius: bibliotekų, muziejų, archyvų darbuotojus ir jų prasmingas veiklas. Šiame numeryje  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr. Jolanta Zabarskaitė pasakoja, kokiomis aplinkybėmis kilo sumanymas kurti internetines pokalbių laidas „Kalbos klubas“ bei „Kalbos klubas plius“, o Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Toma Čepokė – kas paskatino Biržus siekti Lietuvių kalbos dienų sostinės vardo.

Karštas klausimas. Šiemet Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija mini 25 metų gyvavimo sukaktį. Asociacijos steigimo iniciatoriai tuometis Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktorius Zenonas Vaškevičius, Zarasų rajono viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė dalijasi prisiminimais apie tą metą, o dabartinė asociacijos prezidentė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė – mintimis apie nuveiktus darbus. Parengė Vaiva Markevičiūtė.

Tema: viskas apie stalo žaidimus. Kada ir kodėl žmonija ėmė žaisti stalo žaidimus, kokią naudą jie duoda, kokie žaidimai buvo populiarūs pasaulyje ir Lietuvoje anksčiau, o kokie domina šių dienų žmones, kokie stalo žaidimai kuriami Lietuvoje, kas juos kuria ir koks yra ar galėtų būti bibliotekų indėlis šioje srityje? Antrame ciklo straipsnyje Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos narys, žaidimų dizaineris Dmitrijus Babičius apžvelgia lietuviškų stalo žaidimų raidą nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki šiandienos.

Bibliotekų turtai. Šį pavasarį minimos 130-osios Pasaulio tautų teisuolės Onos Šimaitės (1894–1970) gimimo metinės. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose – Salomėjos Nėries, Marijonos Čilvinaitės, Kazio Borutos, Kazio Jakubėno, Juozo Urbšio archyvuose saugoma virš 1000 O. Šimaitės laiškų. Apžvelgdama šią korespondenciją, Diana Norkūnienė atskleidžia O. Šimaitės gyvenimo Lietuvoje XX a. 4-ajame dešimt. ir Antrojo pasaulio karo laikotarpiu, o vėliau ir XX a. 6–7-ajame dešimt. Prancūzijoje detales.

Žvilgsnis į istoriją. Prieš 120 metų, 1904-aisiais, buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas. 1864 m. Rusijos imperijos valdžios Lietuvos teritorijoje įvestas draudimas buvo viena iš priemonių, kuria siekta surusinti lietuvius. Per šį 40 metų laikotarpį dėl lietuviškos spaudos gabenimo, platinimo į žandarų rankas įkliuvo kone 3000 asmenų. Virgilijus Lukošius kviečia susipažinti su viena tokia būdinga to meto byla.

Žmogus ir laikas. Tarpukario Lietuvoje Elena Trejienė (1892–1979) buvo praminta Kauno Coco Chanel. Mados srityje ji buvo neginčytinas autoritetas, laikyta viena geriausių to meto specialisčių. Salono Laikinojoje sostinėje savininkė lankydavosi Paryžiuje, o grįžusi su tenykštėmis naujovėmis supažindindavo tautietes. Remdamasi senąja periodika, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių spauda, taip pat dalydamasi E. Trejienės anūkės suteiktais atsiminimais, šios neeilinės asmenybės portretą atskleidžia Lina Anušauskienė.

Geroji patirtis. Per visą Rusijos sukelto karo Ukrainoje laikotarpį į Lietuvą, Valstybės duomenų agentūros 2024 m. kovo 1 d. pateiktais duomenimis, iš Ukrainos atvyko daugiau kaip 84 tūkst. asmenų, Klaipėdoje apsistoję apie 6,5 tūkst. įvairaus amžiaus ir profesijų pabėgėlių iš įvairių Ukrainos regionų. Ukrainiečių informaciniu, kultūriniu, švietimo ir socialiniu centru nuo pat karo pradžios tapo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Larysa Sydorenko pasakoja apie šios bibliotekos kultūrinius, šviečiamuosius renginius, skirtus karo pabėgėliams, Lietuvos ir Ukrainos bibliotekų asociacijų bendradarbiavimą.

Ką skaityti. Norisi paskaityti, tačiau nenusprendžiate, kokią knygą pasirinkti? Kartu su instagramo knygų apžvalgininkais tiesiame jums pagalbos ranką – dalijamės įvairių žanrų ir temų literatūros rekomendacijomis. Šįkart dėmesio vertus leidinius rekomenduoja Irma Rasulova (laikas.paskaityti).

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Siūlome naujieną – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti metinę PDF varianto prenumeratą.

Žurnalą taip pat galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius), internetu adresu melc.lnb.lt/lt/ (spausdintinį arba PDF formatu) arba kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Viršelyje

Kai prieš 75 metus, 1949 m. kovo 11 d., buvo pasirašytas spaudai tuomet Centrine valstybine vadintos bibliotekos periodinis leidinys, skaitytojus jis pasiekė „Bibliotekų darbo“ pavadinimu. Per kelis dešimtmečius informacinis biuletenis išaugo į nuo 1991 m. pradėtą leisti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnraštį „Tarp knygų“. Per šią kelionę laiku pasikeitė ne tik leidinio pavadinimas, bet išsiplėtė ir žurnalo apimamos temos, dizainas. Savo ruožtu žurnalo redakcija tikisi ir toliau atliepti šalies bibliotekų bendruomenės informacinius poreikius. Viršelio autorius Kostas Stankevičius