Įvyko 9-asis tarpdalykinis diasporos tyrėjų seminaras

Gegužės 17 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrius surengė kasmetinį seminarą, skirtą lietuvių diasporą tyrinėjantiems mokslininkams ir visiems, besidomintiems diasporos ir (e)migracijos temomis. Jau devintą kartą seminaras subūrė glaudžią diasporos tyrėjų bendruomenę. Dalis jo dalyvių sugrįžta kasmet arba kone kasmet. Ne mažiau džiugu, kad buvo pranešėjų, kurie savo tyrimus seminare pristatė pirmą kartą. Šiais metais seminaras organizuotas bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Pasaulio lietuvių universitetu.

Šių metų seminare dominavo pranešimai Pietų Amerikos diasporos tema. Tyrėjai analizavo misionieriškos veiklos ypatumus, iškilių meno, kultūros veikėjų veiklą Pietų Amerikos žemyne. Dėmesio skirta ir neseniai Lietuvos mokslininkų, muziejininkų parengtiems leidiniams lietuvių diasporos tema, lietuvių veiklai Sibire, Pietų Afrikoje.

Atidarydama seminarą Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus darbuotoja dr. Dalia Cidzikaitė prisiminė, kad idėja rengti lietuvių diasporos tyrėjų seminarus, kurių dalyviai dalytųsi mintimis apie vykdomus tyrimus ir padėtų vieni kitiems rasti reikiamus šaltinius, kilo prieš dešimt metų, kai Nacionalinėje bibliotekoje buvo surengtas tarptautinis Baltijos šalių paveldo tinklo (angl. Baltic Heritage Network, BaltHerNet) seminaras. Ji pasidžiaugė, kad diasporos tyrėjų gretas papildo nauji žmonės, o kai kurie į seminarus pasidalyti jau nuveiktais ar dar tik planuojamais darbais sugrįžta kasmet. Tokia tendencija atliepia vieną pagrindinių seminaro tikslų – suburti diasporą tyrinėjančių, besidominčių žmonių bendruomenę, sukurti neformalią, dalytis idėjomis skatinančią aplinką.

Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė pasidžiaugė, kad kasmet organizuojant seminarą susiformavo glaudi diasporos tyrėjų bendruomenė, kuriai rūpi ne tik jos narių, bet ir kitų kolegų tyrimai. „Labai džiaugiamės tais, kurie pasidalija savo naujais tyrimais ar įžvalgomis, temomis. Ne mažiau mums svarbūs tie, kurie ateina pasiklausyti, pasisemti informacijos, idėjų ateities tyrimams“, – mintimis dalijosi J. Budriūnienė. Pasak jos, kasmet rengiamas ir ne vieną dešimtį klausytojų pritraukiantis seminaras rodo, kad esama dar daug neišsemtų temų, galimybių atlikti naujus tyrimus.

Seminare pristatyta 11 pranešimų. Pirmojoje dalyje dėmesio skirta naujiems leidiniams diasporos tematika, su menu, kultūra, religiniu gyvenimu susijusiems tyrimams. Muzikologė prof. dr. Danutė Petrauskaitė pristatė naujausią savo knygą „Juozas Žilevičius ir jo epocha“. Visą XX a. aprėpianti enciklopedinio pobūdžio knyga skirta lietuvių muzikos istorijai, atskleistai per iki šiol mažai pažįstamo, bet ypač daug nuveikusio muziko Juozo Žilevičiaus (1891–1985) gyvenimą. Pasak tyrėjos, sovietmečiu ignoruotas dėl pasitraukimo į Vakarus, po 1990 m. jis liko tyrėjų nuošalėje, nes nebuvo nei ryškus muzikos atlikėjas, nei labai modernus kompozitorius. Autorė atkreipė dėmesį, kad nors knyga yra solidžios apimties, į ją nepavyko sudėti visos per trisdešimt metų surinktos medžiagos, todėl planuojama parengti dar du tomus, kuriuose atsispindėtų turtingas J. Žilevičiaus epistolinis palikimas, muzikologiniai darbai.

Muziejininkė Irena Mikuličienė aptarė Lietuvos nacionalinio muziejaus Išeivijos rinkinio formavimą ir atliktus tyrimus rengiant leidinį „Lietuviai DP stovyklose 1945–1951 m.“. Lietuvos nacionalinio muziejaus Išeivijos rinkinys pradėtas telkti dar 1990 m. Rinkinyje surinkta maždaug 35 000 vienetų, tarp jų – Lietuvių tautinio meno ansamblio „Čiurlionis“ archyvas, Anglijos skautų fotoarchyvas, Henrio Gaidžio kolekcija, diplomatų Lozoraičių šeimos fotografijos ir asmeniniai daiktai, Jurgio Gimbuto, Onos ir Alfonso Mikulskių, Balio Gaidžiūno, Birutės Kemežaitės bei daugelio kitų asmenų archyvai. Muziejaus rinkinyje galima rasti instrumentų, afišų, leidinių, tautinių drabužių, kitų įdomių artefaktų.

Jau ne pirmus metus seminare dalyvaujantis Viktoras Bilotas dalijosi įžvalgomis apie lietuvius, pirmuosius Sibiro parapijiečius ir dvasininkus, taip pat sunkumus, su kuriais susidurdavo besikuriančios tikinčiųjų bendruomenės, aptarė su šaltiniais susijusią tyrimų problematiką.

Nuo 2019 m. Lietuvoje gyvenantis japonų kompozitorius ir pianistas, šiuo metu studijuojantis doktorantūros programoje Kaune Yusuke Ishii dalijosi įžvalgomis apie Jungtinėse Amerikos Valstijose kūrusį lietuvių kilmės kompozitorių Joną Švedą. Pasak muzikologo, beveik tuo pačiu metu muziką kūrė du Jonai Švedai – vienas JAV, kitas – Lietuvoje. Vienas išgarsėjo kaip liaudies instrumentų muzikos specialistas ir populiarintojas, valstybinio ansamblio „Lietuva“ įkūrėjas, kitas autorius, kaip išeivijos kompozitorius, žinomas kiek mažiau. Y. Ishii atkreipė dėmesį į kuriozines situacijas, kai dažnai viešojoje erdvėje painiojami jų vardai ir darbai. Jis taip pat akcentavo, kad XX a. 7–8 deš. Lietuvos diasporoje reiškėsi du modernizmo krypties kompozitoriai – Jonas Švedas ir Darius Lapinskas, tačiau apie J. Švedą žinoma gerokai mažiau, nors jo muzika ne mažiau savita ir kokybiška.

Muzikologė dr. Aušra Strazdaitė-Ziberkienė pristatė Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje, Lietuvos skaitmeninto kultūros paveldo svetainėje „Epaveldas.lt“, bibliotekų informacijos sistemoje bei populiariose muzikos, vaizdo įrašų platformose pasiekiamą kompozitoriaus Vlado Jakubėno muziką, rankraščius, kitus dokumentus, aptarė iššūkius, su kuriais susiduriama ieškant šios informacijos.

Lietuvos diplomatas, buvę Lietuvos ambasadorius Pietų Afrikos Respublikoje dr. Dainius Junevičius papasakojo apie lietuvių bendruomenės kūrimosi Pietų Afrikos Respublikoje etapus ir ypatumus, atkreipė dėmesį į pirmųjų lietuvių Kazimiero Zatevičiaus-Kuisio, Aleksandro Antanaičio, Vincento Kuisio indėlį čia kuriant lietuvių bendruomenę.

Antrojoje seminaro dalyje dominavo pranešimai Pietų Amerikos lietuvių diasporos tematika. Muzikologas dr. Darius Kučinskas pristatė kompozitoriaus Adomo Grigaliūno gyvenimą ir kūrybą, lietuvių muzikų veiklą Kolumbijoje. Tyrėjo teigimu, pokariu emigravęs į Kolumbiją ir ten pelnęs pripažinimą, ilgainiui A. Grigaliūnas liko užmirštas ir tinkamai neįvertintas nei Lietuvoje, nei išeivijoje. Jo kūryba praplečia ir svariai papildo Lietuvos muzikos istoriją naujais kūriniais, svarbiais tiek geografiniu, tiek stilistiniu aspektu. A. Grigaliūno simfoniniai kūriniai ir kūriniai fortepijonui atskleidžia dar vieną lietuvių muzikos raidos kelią, kuriuo galėjo plėtotis lietuviška muzika pirmaisiais pokario dešimtmečiais.

Žurnalistas, Lietuvos nacionalinės bibliotekos darbuotojas Vidmantas Valiušaitis perskaitė pranešimą apie išskirtinę Lietuvos ir JAV diplomato Vytauto Antano Dambravos asmenybę, jo veiklą Venesueloje ir Pietų Amerikoje. Remdamasis prof. dr. Augustino Dernandezo del Valle idėja, V. Valiušaitis pabrėžė, kad Dambrava pranoko įprastinę viešųjų ryšių ir kultūros konsulo veiklą, visada buvo ištikimas šaliai, kuriai atstovavo.

Seminare dalyvavo Venesueloje gimusi ir augusi, šiuo metu Lietuvoje gyvenanti Jurate Maria Kukanauza de Mazeika. Remdamasi asmenine patirtimi, pranešėja pristatė pirmuosius lietuvių emigrantų žingsnius Venesueloje. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad didžioji dalis lietuvių bendruomenės veiklų buvo susietos su bažnyčia, papasakojo, kokius tradicinius lietuviškus patiekalus gamino Venesueloje gyvenę lietuviai, kokias šventes šventė, koks buvo visuomeninis Venesuelos lietuvių gyvenimas.

Istorikas, Vilniaus universiteto doktorantas Ignas Stanevičius pasidalijo tyrimu apie misionieriškos veiklos ypatumus Pietų Amerikoje. Aptardamas lietuvių seleziečių misijas, mokslininkas atkreipė dėmesį, kad misionieriams neretai tekdavo mokytis vietinių indėnų kalbų, nors jokių vadovėlių nebuvo, o po studijų Pietų Amerikoje jie būdavo įgiję agronomo specialybę, kuri pravesdavo misionieriaujant.

VDU magistrantė Laura Charbakaitė aptarė jaunimo organizacijų Pietų Amerikoje savivoką. Pristatydama ateitininkų, skautų, vyčių veiklą, tyrėja atkreipė dėmesį, kad reprezentacinė Lietuvos veikla tapo dažna jaunimo organizacijų veiklos įprasminimo forma. Ji taip pat įvardijo priežastis, kodėl nė viena iš vaikų ir jaunimo organizacijų, tokių populiarių tarp Šiaurės Amerikos lietuvių, Pietų Amerikoje neįgavo pagreičio ir netapo visavertėmis organizacijomis.

Paskutinioji renginio dalis vyko VDU atstovybėje Vilniuje, buvusiuose JAV lietuvių Liūto ir Francoise Mockūnų namuose. Ten atvykusių seminaro dalyvių laukė pažintis su 2020 m. iš Venesuelos su gausia šeima į Lietuvą gyventi atvykusia Ana Aušrele Baronas de Zavadzkas. Šiandien Anos šeima yra viena iš beveik 200 į savo senelių ir tėvų šalį gyventi atvykusių Venesuelos lietuvių šeimų. Viešnia papasakojo apie iki šiol politinės ir ekonominės krizės krečiamą Venesuelą, pirmuosius savo tėvų ir pažįstamų lietuvių metus Pietų Amerikoje. Jos pasakojimą papildė ekrane rodomos jos šeimos ir Venesuelos lietuvių bendruomenės nuotraukos bei VDU atstovybėje Vilniuje surengta Pietų Amerikoje gyvenusio lietuvių fotografo Gedimino Orento ir Anos brolio Antonio Baronas fotografijų parodėlė.