Japonų fotografo Kodo Chijiiwos parodos „Jūra – Yura“ atidarymas

Gegužės 28 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atverta šiuolaikinio japonų fotografo Kodo Chijiiwos paroda „Jūra – Yura“. Parodos pavadinimas, kaip paaiškino jos kuratorė, lietuvių kilmės meno istorikė Yolita René-Šegždaitė, yra homofoninis derinys, įvardijantis dialogą tarp jūros ir drebėjimo (jap. yura).

Tylūs K. Chijiiwos fotografijų vaizdai sąveikauja su lietuvių kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba, kurioje jūros tema užima ypatingą vietą. Didžioji K. Chijiiwos fotografijų dalis yra sukurta per pastaruosius du dešimtmečius UNESCO saugomoje Jakušimos saloje, garsėjančioje savo šimtamečiais kedrais, kur autorius ir gyvena. Tai yra antroji autoriaus paroda Lietuvoje. Pirmoji 2023 m. surengta Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Paroda Nacionalinėje bibliotekoje papildyta naujais eksponatais.

Renginio svečius pasveikinusi kuratorė Y. René-Šegždaitė teigė, kad fotografijų cikle, išaugusiame į parodą „Jūra – Yura“, menininkas fotografuoja vandenyno paviršiaus įtūžį, vėjo energiją ir virsmo akimirkas. Tematiškai jūros vaizdiniai susišaukia su M. K. Čiurlionio kūryba. Nuolatinis tekėjimas ir purslai, kuriuos nuotraukose vaizduoja K. Chijiiwa, mėgina fiksuoti pasaulio, tikrovės mirgėjimą, jos kintamumą ir visa ko laikinumą. Šis motyvas, anot kuratorės, atliepia XII–XIII a. japonų poeto Kamo no Chōmei ištarą, esą „viskas teka, viskas keičiasi“ („Užrašai iš medinės trobelės“, jap. Hōjōki). Ypatingas jautrumas gamtai ir ryšys su ja atsispindi ir Lietuvos mene nuo seniausių laikų.

Sveikinimo kalbą sakė Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė, ji priminė, kad 2022 m. Lietuvoje ir Japonijoje minėtas reikšmingas 100 metų šių šalių diplomatinių dvišalių santykių jubiliejus, ir džiaugėsi, kad Nacionalinė biblioteka ir vėl gali pasiūlyti savo lankytojams japoniškų kultūros ženklų. „Kultūros ženklai kaip niekas kitas padeda ieškoti ir rasti vertybinių jungčių tarp valstybių ir jų piliečių, rekonstruoti buvusius bendradarbiavimo tiltus ir kurti naujus“, – kalbėjo generalinė direktorė.

Atidaryme taip pat dalyvavo ir renginio dalyvius sveikino Japonijos ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozaki. Ambasadorius džiaugėsi, kad ši paroda Lietuvoje rengiama jau antrą kartą ir kalbėjo apie žmogaus ryšį su gamta ir apie lietuvių ir japonų panašumą šiuo atžvilgiu: „Gerbiame gamtos gaivališkumą, energiją, be jos negalime egzistuoti.“ Sveikinimą ambasadorius užbaigė linkėjimu: „Tikiuosi, kad paroda sulauks didelės sėkmės ir kad [kultūriniai] mainai dar labiau gilės.“

Po sveikinimo kalbų susirinkusiesiems save ir savo kūrybą pristatė parodos autorius Kodo Chijiiwa, jis papasakojo apie Jakušimos salą, kurioje pradėjo savo kūrybinę kelionę, apie jos gamtos grožį ir įvairovę. Salą, kaip pasakojo menininkas, nuolat skalbia stiprūs lietūs, taifūnai – pakerėtas jų jėgos, kaip ir jūros, K. Chijiiwa pavertė lietaus gaivalą, jo „neapdorotą, natūralią galią“ savo kūrybos objektu. Anot menininko, gamtos stebėjimas paskatino stiprų filosofinį cikliškumo idėjų interesą kultūroje, atvedusį prie shanti ir ying yang sampratų – prie idėjos, kad viena esybė (pavyzdžiui, vėjas) savo esmę apibrėžia per savo priešybę. Pasak K. Chijiiwos, kiekvienas jo darbų ciklas tarpusavy sąveikauja ir vienas kitą pratęsia, reflektuodamas šias idėjas ir motyvus.

***

Paroda eksponuojama Nacionalinės bibliotekos V a. atrijuje nuo gegužės 28 d. iki rugpjūčio 4 d.

Kuratorė Yolita René-Šegždaitė

Parodos partneriai:  Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Nacionalinis M. K Čiurlionio dailės muziejus

Sklaidos partneriai: Lietuvos ambasada Japonijoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Rėmėjai: Japonijos ir Lietuvos draugystės asociacija (Japan-Lithuanian Friendship Association), „Mimaki“, „Euro-Japan fest“, „Jet Graph and Hahnemuhle“, „Kopa“, „Sigma“, „Yamatomi“