2024 m. spalio 8 d.

Virtuali paroda „Lietuvos dainų šventė“ portale epaveldas.lt

Minint Lietuvos dainų šventės 100-metį, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyrius kviečia apžvelgti šiai tradicijai skirtą virtualią parodą portale www.epaveldas.lt.

Paroda, siekianti parodyti dainų šventės fenomeno visuminį paveikslą, – apie tai, kad tai daug daugiau nei baigtinis reiškinys, matomas toks, koks yra šiandieną, bet turintis specifinę istoriją, pradžią, raidą, struktūrą, kuri labai daug priklausė nuo sociopolitinės ir kitų priežasčių, lėmusių šios tradicijos kismo raidą.

Paroda suskirstyta ir susideda iš šešių skyrių – „Dainų šventės garso įrašai“, „Mažosios Lietuvos dainų šventės“, „Dainų švenčių dirigentai ir kompozitoriai“, „Dalyviai, veidai, akimirkos“, „Dainų šventė regionuose“ ir „Didžiosios Lietuvos dainų šventės“. Kiekvienas skyrius savotiškai apžvelgia dainų šventę iš skirtingų požiūrio kampų, kreipiant dėmesį į skirtingus aspektus ir taip atskleidžiant įvairiapusį šios tradicijos žavesį ir sudėtines dalis.

Pirmajame skirsnyje apžvelgiami respublikinių Dainų švenčių Vilniuje 1960, 1965, 1978, 1980, 1985 metų vinilinių plokštelių garso įrašai bei keletas Australijos lietuvių dainų švenčių įrašų rinkinių, išleisti leidyklų „Melodiya“, „Sate Recordings“, „Ligo“, „Record and Radio Centre“, „Austas records“. Didžiausia, kaip ir įprasta, repertuaro dalis – choriniai kūriniai, mažesnė – instrumentiniai kūriniai, liaudies šokiai, atliekami orkestrų ir instrumentinių kapelų.

Antrajame – dėmesys Mažosios Lietuvos dainų šventėms, kurios kaip ir pats regionas turėjo visai kitokią istoriją ir vystymosi raidą, vyksmą negu Didžioji Lietuva, kur pastarojoje dainų šventės užuomazgos skleidėsi daug vėliau negu Mažojoje Lietuvoje. Kol Didžiojoje Lietuvoje tik mezgėsi kultūriniai procesai, pamažu vedę dainų šventės formato link, spaudoje pasirodydavo žinių apie estų, latvių dainų šventes. Ypatingo dėmesio buvo verti lietuvininkų chorai Tilžėje bei jų organizuojamos dainų šventės ant Rambyno kalno, kurių viena, Mažosios Lietuvos dainų šventė, organizuota 1905 m., yra siejama su pirmosios Dainų šventės ištakomis. Stipriausi Mažosios Lietuvos draugijų kolektyvai buvo „Birutės“ draugija (įsteigta 1885 m.) bei Tilžės lietuvių giedotojų draugija (įsteigta 1895 m.), vadovaujama Mažosios Lietuvos genijaus, filosofo, kultūrinio veikėjo Wilhelmo Storostos-Vydūno (1868–1953). Draugija iki 1935-ųjų surengė apie 200 vakarų. 1907 m. fiksuotas netgi 3 000 žiūrovų skaičius, kas liudija apie šios šventės ir Vydūno veiklos bei jo vadovaujamo kolektyvo svarbą. Tilžės lietuvių giedotojų rengtos pirmosios dainų šventės turėjo visas vėlesnių ne tik Mažosios, bet ir Didžiosios Lietuvos dainų švenčių sudedamąsias dalis – dainų, orkestrinę, šokių ir pasilinksminimo, ir šį scenarijų sukūrė Vydūnas. Prisimenant šį ypatingą regioną ir jo vaidmenį Dainų šventės istorijoje, šiame parodos skirsnyje sudėtos ankstyviausios „Birutės“ ir „Tilžės lietuvių giedotojų“ rengtų švenčių afišos, draugijų chorų, atlikėjų pasirodymų jų dainų šventėse akimirkos, muzikantų, Vydūno bei kitų dalyvių portretai.

Trečiajame ir ketvirtajame skirsniuose – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos dainų švenčių dirigentų, kompozitorių ir dalyvių meninės fotografijos, įamžintos fotomenininkų Antano Miežansko, Algimanto Kunčiaus, Bernardo Aleknavičiaus, Bronislovo Sauliaus Tarabildos, Mečislovo Šilinsko, Romualdo Augūno, Jurgio Dovydaičio, Sigito Šimkaus ir kitų autorių, nuo pat 1924, 1946, 1955, 1960, 1964 iki 1985 metų. Fotografijose užfiksuotos tiek dirigentų, kompozitorių, tiek atlikėjų, dalyvių ir žiūrovų emocijos, nesurepetuotos akimirkos, kadrai, leidžiantys pamatyti akimirkos žavesį.

Penktajame ir šeštajame skirsniuose – dokumentinės regioninių, Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos miestų – Panevėžio, Rokiškio, Telšių, Šiaulių, Marijampolės ir šių miestų apskričių vietovių bei Didžiosios Lietuvos dainų švenčių epicentrų Vilniuje ir Kaune fotografijos, užfiksuotos 1920–1944 metų, ir vėlesnių, 7, 8 dešimtmečių laikotarpiu. Fotografijose daugiausia įamžinti chorai su jiems diriguojančiais dirigentais (tarp jų ir pirmosios dainų šventės Kaune metu diriguojantis J. Naujalis), šokėjai, muzikantai ir kiti šventės dalyviai.

Parodą parengė Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vyriausioji bibliografė Greta Gražulytė.

Kviečiame į parodą.