Žurnalo „Tarp knygų“ 2024 m. 12-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Šiame numeryje į bibliotekininkų bendruomenę kreipiasi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė. Kalbėdama apie bibliotekų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje, ji kviečia nepamesti amžinųjų vertybių ir neužmiršti, kas šiame technologijų pasaulyje žmogui iš tikro yra svarbu.

Nacionalinei bibliotekai – 105. Šių metų gruodį sukako 105 metai, kai veiklą pradėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pirmtakas – Valstybinis centrinis knygynas. „Tarp knygų“ redakcija siūlo atsigręžti į bibliotekos nueitą kelią ir, apžvelgdama jos veiklos dešimtmečius, primena svarbius bibliotekos gyvavimo etapus, įvykius, sprendimus. Į kelionę laiku kviečia Jūratė Bičkauskienė ir Asta Stirbytė.

Šiandien aktualu. Ir šiemet gruodžio 2-ąją, per jubiliejinį Vaclovo Biržiškos gimtadienį (140 metų), surengti „Biržiškos skaitymai“. Rasa Januševičienė pateikia svarbiausias konferencijos pranešėjų įžvalgas, susijusias su pagrindine renginio tema „Kultūra ir piliečių mokslas“. Savo mintimis apie piliečių mokslo galimybes, jo išraiškos formas, be pranešėjų iš Vilniaus ir Kauno, dalijosi mokslininkai, bibliotekininkai ir kitų atminties institucijų atstovai iš Talino, Rygos, Reikjaviko ir Barselonos. 

Tema: atviros visiems bibliotekos idėja. Biblioteka, kaip institucija, egzistuoja nuo senų laikų. Tačiau jos statusas, kaip atviros, visiems prieinamos institucijos, nėra labai senas. Sociologė Ieva Dryžaitė nagrinėja priežastis, paskatinusias nemokamų, visiems visuomenės sluoksniams prieinamų bibliotekų kūrimąsi XIX a. antrojoje pusėje. Bet ar tikrai visiems prieinamos bibliotekos deklaracija tuomet buvo įgyvendinta realybėje? Kaip didinamas bibliotekų prieinamumas XX ir XXI amžiais? Kuria kryptimi bibliotekų veikla rutuliosis ateityje?

Tyrimai. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos užsakymu 2024 m. atliktas pakartotinis tyrimas apie ankstyvąjį skaitymą (vaikams iki 3 metų). Telefoninio interviu būdu gauti respondentų atsakymai lyginti su pirmąja tokia apklausa 2021 metais. Straipsnyje apžvelgiama pagrindinių rodiklių rezultatų dinamika, atkreipiamas dėmesys į tam tikras išryškėjusias su ankstyvuoju skaitymu susijusias tendencijas.

Nauji leidiniai. Lietuvos periodikos istorijoje ryškią vietą užima sovietinėje Lietuvoje leistas dvisavaitis satyros ir humoro žurnalo „Šluota“. Majamio universiteto profesorė Neringa Klumbytė į šio leidinio gyvavimą iš šių dienų perspektyvos pažvelgė savo 2022 m. angliškai išleistoje monografijoje. Arvydas Praninskas pristato Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro 2024 m. išleistą knygos vertimą – „Autoritarinis juokas. Politinis humoras ir sovietinė distopija Lietuvoje“.

Tyrėjui įdomu. 1963–2017 m. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka kartu su Lietuvių kalbos institutu parengė 15 „Lietuvių kalbotyros“ bibliografijos rodyklių, apimančių Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse 1917–2010 m. paskelbtą literatūrą. Visose knygose – daugiau kaip 55 tūkst. įrašų! Birutė Railienė atkreipia dėmesį į lietuvių kalbotyros rodyklių rengimo subtilumus ir suvaržymus Lietuvos okupacijos (1940–1990 m.) laikotarpiu, plačiau kalba apie ne vieną leidinį parengusius bibliografus.

Bibliotekų turtai. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fonduose saugomas išskirtinis 145 fotografijų rinkinys. Jame – daugiau nei 80-ties kūrėjų Vilniaus ir užsienio valstybių miestų fotoateljė daryti darbai, didžioji jų dalis – portretinės XIX a. antrosios pusės–XX a. pr. nuotraukos. Ką apie to meto gyvenimo sąlygas, žmones, fotografijos lygį sužinome žvelgdami į konkretaus asmens portretinę nuotrauką? Įdomių įžvalgų pateikia Dalia Tarailienė.

Žmogus ir laikas. Lietuvių teatro režisierius, aktorius Juozas Miltinis (1907–1994) savo asmeninę biblioteką paliko Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai. Nuo 1996 m. režisieriaus bute veikiančiame bibliotekos padalinyje Juozo Miltinio palikimo studijų centre saugomi XVIII–XX a. leidiniai, rankraščiai, dailės kūriniai, teatralo asmeniniai daiktai. Angelė Mikelinskaitė, sklaidydama J. Miltinio korespondenciją, pasakoja, kaip Maestro formavo savo knygų rinkinį, kaip jį pasiekdavo užsienio autorių leidiniai, su kuriomis asmenybėmis jis bendravo ar palaikė bičiuliškus ryšius. 

Sukaktys. Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje veikiantis Knygos muziejus mini jau 30 metų sukaktį. Šia proga muziejuje parengta alternatyviosios knygos istorijos ekspozicija „Knyga kaip iliuzija“. Jonas Brigys dėsto trumpą tokių „knygų“ kūrimo istoriją, pradedant Renesanso laikais ant lentų tapomomis iliuzinėmis liturginėmis knygomis ir baigiant knygos formos šviestuvais ar saldainių dėžutėmis.

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti ir metinę PDF varianto prenumeratą.

Spausdintinius žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Kviečiame „Tarp knygų“ numerį vieną mėnesį skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Viršelyje

Skaitančių vaikų statulėlės iš literatūrologo Kęstučio Urbos asmeninės kolekcijos. Šias ir dar daugiau figūrėlių galima pamatyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje iki 2025 m. sausio 8 d. veikiančioje objektų parodoje „Vaikas ir knyga“. Kosto Stankevičiaus nuotr.