2025 m. gegužės 2 d.

Išleistas „Gimtosios kalbos“ balandžio mėnesio numeris

Ketvirtajame „Gimtosios kalbos“ 2025 m. numeryje daug vietos skiriama naujiems fonetinės modalumo raiškos ir mokslinio teksto rišlumo tyrimams, apžvelgiami neseniai Šiauliuose pasibaigę Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai, o Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus narė Danutė Matelienė pasakoja apie savo patirtį mokant lietuvių kalbos karo pabėgėlius ukrainiečius.

Emilija Kuprelytė

Ar galima modalumą reikšti tik balsu? 3

Lietuvių mokslininkai iki šiol nagrinėjo konkrečius modalinius veiksmažodžius ir prieveiksmius, jų sintaksinius ir semantinius ypatumus, gretindami juos su anglų kalba, dalis tyrimų atlikti remiantis lygiagrečiųjų tekstynų medžiaga. Analizuota leksinė ir gramatinė modalumo raiška įvairiuose diskursuose, pavyzdžiui, mokslo kalboje.

Fonetiniai modalumo ypatumai nei lietuvių, nei kitose kalbose plačiau netirti. Matyt, tai lemia nesegmentinių reiškinių kompleksiškumas, nes ne visada lengva atskirti, ką nustatyti fonetiniai požymiai atskleidžia: kalbėtojo emocijas, jo nusiteikimą, socialinę ar regioninę tapatybę, konkrečios kalbos intonacijos sistemą.

Straipsnyje pasakojama apie parengiamąjį fonetinės modalumo raiškos tyrimą: jo tikslus, metodiką ir gautus rezultatus. Pavyzdžiui, pastebėta, kad abejonę, netikrumą žymintys, vienetai (vargu, kažin) paryškinami aukštesniu tonu, ryškesniais tono šuoliais, o užtikrintumą reiškiantys vienetai (be abejo, žinoma, svarbiausia) tariami stipriau, garsiau, jiems būdingas didesnis intensyvumas.

Aktualijos

2025-ųjų metų didžioji Lietuvių kalbos dienų sostinė – Šiauliai (Jurgita Januševičiūtė-Taralė) 8

Šiemet jau 10-ąjį – jubiliejinį – kartą mūsų šalyje ir užsienyje organizuojamų Lietuvių kalbos dienų, kurias inicijuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija, didžiąja sostine tapo Šiaulių miestas. Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, kasmet  įsitraukianti į Lietuvių kalbos dienų renginius, dar praėjusių metų spalį parengė projektą „Šiauliai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2025: šiauliečio kalbinė tapatybė“, kuris, įveikęs rimtą konkurencinę kovą, tapo VLKK konkurso nugalėtoju. Bibliotekos kartu su partneriais organizuojami Lietuvių kalbos dienų renginiai įvairiose Šiaulių miesto erdvėse tęsėsi net šešias savaites – nuo vasario 13 iki kovo 28 dienos: vyko įvairūs susitikimai, pristatymai, viktorinos, akrostichų kūrimo konkursas, dainuojamosios poezijos vakarai, skaitymai, edukacijos… Į juos šiauliečius kvietė miesto gatvėmis važinėjantis maršrutinis autobusas, papuoštas spalvingu Lietuvių kalbos dienų sostinės logotipu bei kita informacine atributika.

„Gyvenime, o mano broli aklas, ar aš tave, ar tu mane vedi?“ (Danutė Matelienė, kalb. Aušra Rimkutė-Ganusauskienė) 14

Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyrius šiais metais pradėjo skaičiuoti dvidešimt aštuntus metus. Per juos surengta daug renginių, ne kartą susitikta su kraštiečiais kalbininkais, dalyvauta kitų draugijos skyrių renginiuose, suvažiavimuose, keliauta po Lietuvą. Artėjant LKD atstovų suvažiavimui, kuris šiais metais suplanuotas Jurbarke, skyriaus pirmininkė Aušra Rimkutė-Ganusauskienė kalbėjosi su Danute Mateliene – Jurbarko skyriaus nare nuo pat jo įkūrimo dienos, pastaraisiais metais tapusia ukrainiečių karo pabėgėlių lietuvių kalbos mokytoja.

Pedagogo užrašai

Kas lemia mokslinio teksto rišlumą? (Vilma Zubaitienė, Skaistė Volungevičienė, kalb. Rita Urnėžiūtė) 18

Vienas svarbiausių šiuolaikinio akademinio rašymo aspektų – teksto rišlumas. Vilniaus universitete vykdytas VLKK remtas mokslo projektas „Mokslinio teksto rišlumas: tekstynais paremta siejimo priemonių vartosenos ir funkcijų analizė“ atskleidė, kokiomis kalbinėmis priemonėmis lietuviškuose moksliniuose tekstuose užtikrinama nuosekli ir logiška minčių raida. Apie tai, kas buvo nuveikta, kokie pagrindiniai rezultatai pasiekti ir kodėl teksto rišlumas šiandien toks svarbus, pasakoja projekto vadovė Vilma Zubaitienė ir projekto vykdytoja Skaistė Volungevičienė.

Iš praeities

„Visi taip buvo išalkę ir ištroškę kalbos reikalų“ 23

Lietuvių kalbos draugijos įkūrimo 90-mečio proga perspausdinamas vieno iš šios visuomeninės organizacijos steigėjų Jono Martyno Laurinaičio straipsnis „Pirmieji LKD žingsniai“, skelbtas „Gimtosios kalbos“ 1935 m. 4-ame numeryje.

Kronika 25

Šio numerio kronikoje – du skyreliai: „Personalijos“ (parengė Rita Urnėžiūtė) ir „Konferencijos, renginiai“. Pastarajame skyrelyje Lionė Lapinskienė pasakoja apie Panevėžyje surengtą tarptautinę tarpdalykinę mokslinę konferenciją „Kalbininkui Juozui Balčikoniui – 140“.

Spausdintus žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba galima kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Šį ir kitus mūsų leidinius taip pat kviečiame įsigyti internetu melc.lnb.lt.