Knygų klubas nėra pamoka, tad pamokose galiojančios taisyklės jame negalioja: čia ateiti galima kada panorėjus, skaityti tik tai, kas įdomu, o suaugęs žmogus čia yra tik vienas iš susitikimo dalyvių, palaikantis diskusiją. Į knygų klubus buriasi norintys su bendraamžiais pasikalbėti apie mėgstamas knygas ir ne tik. Knygų klube vaikai ir jaunimas turi progą įsitikinti, kad skaitymas gali būti smagi ir maloni veikla, padedanti susirasti bendraminčių ir draugų, atsipalaiduoti, bendrauti ar tiesiog puikiai praleisti laiką.
Kas? Kur? Kada? Kaip?
Į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo skaityklos erdvėse vyksiančius knygų klubo susitikimus kviečiami visų klasių moksleiviai. Susitikimai vyksta kartą per savaitę (1–8 klasės) arba 2 kartus per mėnesį (9–12 klasės), juos veda Vaikų ir jaunimo literatūros departamento specialistės.
Susitikimai vyksta:
– antradieniais nuo 16 val. – 1–4 klasių moksleivių grupė;
– ketvirtadieniais nuo 16 val. – 5–8 klasių moksleivių grupė;
– penktadieniais nuo 16 val. 30 min. – 9–12 klasių moksleivių grupė.
Registracija:
– 1–8 klasių moksleiviams: tel. (8 5) 239 8564, el. paštu
– 9–12 klasių moksleiviams: tel. (8 5) 239 8564, el. paštu
Knygų klubo nauda
Kaip teigia metodinio leidinio apie knygų klubus bendraautorė, Nacionalinės bibliotekos darbuotoja Inga Mitunevičiūtė, knygų klubų funkcijos tokios pat plačios kaip literatūros ir žmonių bendravimo apskritai: „Visų pirma, tai komunikacijos forma. Galimi trys šios formos pasireiškimo būdai: knygos – žmogaus santykis, žmogaus – žmogaus santykis, žmogaus – pasaulio santykis. Idealiu atveju knygų klubo susitikime pasireiškia visi trys: kai knyga perskaitoma, apmąstoma, aptariama su draugais ir susiejama su gyvenimiška patirtimi.“ Knygų klubai turi ir psichologinį poveikį – susitikimuose literatūros kūrinys gali būti susiejamas su svarbiomis mintimis ar asmeninėmis problemomis ir tapti puikia priemone joms išreikšti. Literatūros kūrinių skaitymas ir kalbėjimas apie juos taip pat padeda tiksliau formuluoti ir dėstyti mintis, grįsti jas argumentais. Jei apie knygas rašoma, lavinami ir rašymo įgūdžiai. Be to, mokomasi bendrauti. „Buvimas tarp bendraamžių ar bendraminčių turi teigiamą poveikį: mažina izoliaciją ir vienišumo, atskirtumo jausmą, didina socializaciją ir pasitikėjimą savimi. Knygų klubo susitikimuose mokomasi išklausyti kitus, gerbti kito nuomonę, įsisąmoninti požiūrių įvairovę, o tai ugdo toleranciją ir tarpusavio supratimą“, – atkreipia dėmesį I. Mitunevičiūtė. Ateityje visa tai gali tapti sėkmingesnio bendravimo, mokymosi ir karjeros pagrindu, taip pat pagerinti psichologinę būseną ir net sveikatą. „Kai iš uždarų, vos prakalbinamų ir savame pasaulėlyje gyvenančių vaikų jaunieji skaitytojai virsta drąsiai savo nuomonę išsakančiomis, originaliomis įžvalgomis stebinančiomis ir kūrybingomis asmenybėmis, nesivaržančiomis rekomenduoti suaugusiajam vieną ar kitą kūrinį ir paknopstomis atbėgančiomis papasakoti apie atrastą naują knygą, galima sakyti, kad knygų klubo tikslas pasiektas“, – teigia I. Mitunevičiūtė, vedanti tokių klubų susitikimus Nacionalinėje bibliotekoje.
Kviečiame pasiklausyti reportažo apie Nacionalinėje bibliotekoje organizuojamus knygų klubo susitikimus, jį parengė Lietuvos radijo laida „Ką man skaityti?“: http://bit.ly/2ezhLCS (nuo 22:50 min.).