Pakviesta į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką pokalbio ne apie savo, bet apie pačios pasiūlyto mėgstamo autoriaus knygas, rašytoja Renata Šerelytė apsidžiaugė, kad galės sau leisti nevaržomai žavėtis, kas būtų neįmanoma kalbant apie save ir savo kūrybą. „Mano trejetukas: Gilbertas Keithas Chestertonas, Johnas Ronaldas Reuelis Tolkienas ir Cliveʼas Staplesas Lewisas“, – mėgstamiausius autorius įvardijo lietuvių prozininkė, poetė, dramaturgė ir kritikė, rašanti vaikams ir suaugusiems.
Nacionalinės bibliotekos vaizdo studijoje aptarti pasirinkta fantastikos aukso fondui priskiriama C. S. Lewiso „Kosminė trilogija“. Tai buvo pirmasis R. Šerelytės jau brandžiame amžiuje perskaitytas airių kilmės autoriaus, parašiusio per septyniasdešimt knygų, veikalas. Platesniam skaitytojų ratui rašytojas, literatūros kritikas, viduramžių literatūros tyrinėtojas S. C. Lewisas daugiau žinomas dėl savo garsios trilogijos vaikams „Narnijos kronikos“.
„Būna, skaitau kokį tekstą, lyg ir suprantu ar bent jau nuoširdžiai bandau suprasti, bet niekas jame nekabina, tekstas neatsiveria, lyg tarp jo ir manęs būtų kokia pertvara“, – kalbėdama apie literatūros ir skaitymo prasmę svarstė rašytoja. Jai atrodo, kad ne kiekvieną tekstą galime suvokti. S. C. Lewiso, kaip ir jo draugo, populiariojo J. R. R. Tolkieno, tekstų skaitymą ir suvokimą R. Šerelytė netikėtai sau pačiai prilygino malonei. „Tikrai, skaitydama šiuos autorius išgyvenu tekstą kaip dovaną“, – sakė ji.
Kaip R. Šerelytei skaitant S. C. Lewisą veriasi fizikos, metafizikos, teologijos ir vaizduotės pasauliai? Ar ji rekomenduotų šį autorių kiekvienam? Tikrai ne.