2019 m. balandžio 15 d.

2019-ieji – Juozo Naujalio metai

Balandžio 15–28 d. kviečiame apsilankyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje, kurioje išvysite Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms skirtą kompozitoriaus kūrinių ekspoziciją. Joje rasite J. Naujalio natų, išleistų nuo 1901 m. iki dabar, vinilinių plokštelių, knygų apie kompozitorių.

2019-ieji paskelbti kompozitoriaus, vargonininko, choro dirigento, pedagogo, savo veikla bei kūryba pelniusio lietuvių profesionaliosios muzikos patriarcho vardą, Juozo Naujalio metais.

J. Naujalis (1869–1934), nuo 1891 m. būdamas Kauno katedros vargonininku, įsteigė vargonininkų ir chorvedžių kursus, 1899 m. suorganizavo slaptą pasaulietinį „Dainos“ chorą, išaugusį į „Dainos“ draugiją, 1905 m. surengė pirmą viešą lietuvišką vakarą, įsteigė pirmąjį lietuvišką knygyną, pradėjo leisti vargonininkų draugijos laikraštį „Vargonininkas“, 1919 m. įsteigė privačią muzikos mokyklą, vadovavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijai, 1924 m. suorganizavo pirmąją Lietuvos dainų šventę, buvo šios ir antrosios (1928) bei trečiosios (1930) dainų švenčių vyriausiuoju dirigentu. J. Naujaliui pirmajam iš lietuvių muzikų 1933 m. suteiktas profesoriaus vardas.

J. Naujalio kūrybinį palikimą sudaro apie 200 kompozicijų – bažnytinių ir pasaulietinių kūrinių. Reikšmingą vietą užima dainos chorams (per 50): 27 originalios dainos daugiausia pagal Maironio žodžius, pavyzdžiui, „Lietuva brangi“, „Vasaros naktys“, ir harmonizuotos lietuvių liaudies dainos. Pirmasis rinkinys - „8 lietuviškos tautiškos dainos “ išleistas Kaune 1906 m. Iš instrumentinės muzikos reikšmingiausi yra styginis kvartetas „Svajonė“ ir simfoninė poema „Ruduo“. Didžiąją J. Naujalio kūrybos dalį sudaro bažnytinė muzika – daugiau kaip 150 kompozicijų. Tai mišios, motetai, giesmės, psalmės, 45 kūriniai vargonams. Už „Missa pro defunctis“ S. Moniuškos konkurse pelnė pirmąją premiją. J. Naujalis taip pat išleido pirmuosius lietuviškų giesmių rinkinius – „Lietuviškas bažnytinis giesmynas“ (1906) ir kt. Žymiausi yra J. Naujalio chorinių dainų rinkiniai „Vasaros naktys“ (1969) ir „Lietuva brangi“ (1989), mišios „In honorem sacrorum vulnerum Christi“ mišriam chorui ir vargonams, motetas mišriam chorui a cappella (sudarė Lionginas Abarius; 1993) bei „Kūriniai vargonams“ (1993). Pirmasis įrašas su J. Naujalio kūriniu įrašytas plokštelėje 1907 m. Rygoje. Tai J. Linarto ir A. Kačanausko atliekama daina „Meilė Tėvynės nemari“. Vėliau J. Naujalio kūrinius įrašinėjo geriausi Lietuvos atlikėjai – vargonininkai, kameriniai ansambliai, chorai, solistai.

J. Naujalio gyvenimas ir kūryba išsamiai apžvelgiami O. Narbutienės knygose „Juozas Naujalis“ (1968) ir „Juozas Naujalis“ (1989), K. Kavecko „Juozo Naujalio gyvenimas ir kūryba“ (1939) bei M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus leidinyje „Juozas Naujalis. 1869–1934“ (2009).

Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje balandžio 15–28 d. jūsų laukia J. Naujalio natų rinkiniai ir vinilinės plokštelės, galėsite pagroti sintezatoriumi, o plokštelių klausytojų paslaugoms – kokybiška perklausymo aparatūra.

Primename, kad pirmųjų (nuo 1907 m.) ir lietuviškų vinilinių plokštelių galite klausytis ir portale epaveldas.lt.

Muzikos ir vizualiųjų menų skaityklos darbo laikas:

• pirmadieniais–penktadieniais 8.00–21.00 val.
• šeštadieniais–sekmadieniais 10.00–18.00 val.