2019 m. balandžio 19 d.

Nacionalinėje bibliotekoje pristatyta knyga „Nailono uždanga“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas muzikologių Rūtos Stanevičiūtės, Danutės Petrauskaitės ir Vitos Gruodytės parengtas dvitomis „Nailono uždanga. Lietuvių muzika tarptautinėje Šaltojo karo istorijoje“. 2018 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos išleistą dvitomį sudaro kolektyvinė monografija „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ ir laiškų knyga „Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990“. Knygos pristatyme-diskusijoje dalyvavo knygos sudarytojos prof. dr. R. Stanevičiūtė, prof. dr. D. Petrauskaitė, taip pat kompozitorius Šarūnas Nakas ir menotyrininkė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.

Kolektyvinėje monografijoje, remiantis gausiais archyviniais dokumentais (laiškais, nuotraukomis), surinktais iš valstybinių archyvų, organizacijų ir privačių asmenų archyvų, plačia publikuotų šaltinių baze, analizuojama, kaip ir kokiais kanalais sovietmečiu vyko muzikinės informacijos, individų, institucijų mainai tarp Lietuvos ir užsienio, kas skatino Šaltojo karo ideologinės konfrontacijos padalytas muzikines terpes megzti tarpasmeninius ir transnacionalinius ryšius, kokie ideologiniai, ekonominiai, kultūriniai suvaržymai ir skirtumai juos ribojo, kokį poveikį tarptautiniai mainai turėjo nacionalinei muzikos scenai.

Aptardama knygos ištakas muzikologė R. Stanevičiūtė pasakojo, kad imtis šio darbo paskatino per daugybę metų sukaupti šaltinių, informacijos klodai ir siekis į Šaltojo karo istoriją pažvelgti kitaip. „Rašant kitas knygas, daugelį metų domintis muzikos istorija, modernėjimo temomis, į akiratį vis pakliūdavo daug neskelbtos istorinės medžiagos. Vienas labai konkrečių inspiracijos šaltinių – Vytauto Bacevičiaus korespondencija, nes ji atveria daug šaltinių. Pavadinimas suponuoja, kad rašoma apie tarptautinius ryšius ir mainus Šaltojo karo politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose, tačiau mes esame meno istorikės ir istoriją rašome šiek tiek kitaip nei politikos, ekonomikos, karo istorikai“, – svarstė vakaro prelegentė R. Stanevičiūtė.

Remiantis pačių sudarytojų teigimu, šis dvitomis – labai polifoniškas ir daugiatemis. Knygoje analizuojamas muzikos ir geopolitikos santykis: lietuvių ir lenkų muzikiniai mainai Šaltojo karo metais, Lietuvos buvimas tarp Rytų ir Vakarų. Monografijoje daug dėmesio skiriama kultūriniam bendradarbiavimui: JAV lietuvių santykiams su okupuota Lietuva, sovietinių institucijų ryšiams su išeivija aptarti, taip pat muzikų tinklaveikos analizei. Dvitomyje publikuoti Vinco Bacevičiaus, Antano Marijošiaus, Elenos Navickaitės-Martinonienės, Vytauto Landsbergio Juozo Strolios ir daugelio kitų muzikos barų atstovų laiškai artimiesiems, leidykloms, valstybinėms institucijoms, kultūros, politikos lauko veikėjams.

Kompozitorius Šarūnas Nakas svarstė, kad knygos autorės susidūrė su rimtu iššūkiu analizuoti Šaltojo karo procesus skirtingose plotmėse ir į šį procesą pažvelgti įvairiais rakursais. Pasak jo: „Tai tema, kuri sunkiai apžiojama dėl savo pločio, nes kalbėti tenka apie viską. Čia nėra skirstymo į ekonomiką, politiką, socialinius dalykus, aukštosios ir žemosios moralės klausimus ar konkrečias muzikos istorijas. Šitas dvitomis tokį iššūkį puikiai atlaiko, priima ir realizuoja. Šią knygą laikau tam tikru idėjų banku, nes labai daug ką vėliau ir autorės, ir kiti tyrėjai galės plėtoti, gilinti. Knygos tekstai tarsi nevalingai sujungia daugybę kontekstų ir skatina mąstyti. Labai svarbus, atkaklus darbas, nusipelnantis pagarbos“, – negailėdamas gražių žodžių knygą vertino Š. Nakas.

Metafora „nailono uždanga“, pasak R. Stanevičiūtės, pasiskolinta iš vengrų istoriko György’o Péterio, kuris šį įvardijimą pasiūlė permąstydamas komunistinio pasaulio santykius su visu kitu pasauliu Šaltojo karo laikais. Knygos autorių teigimu, „nailono uždangos“ metafora suteikė galimybę pažvelgti į žmonių ryšius. Anot R. Stanevičiūtės, nuo idėjų, konceptų istorijos dėmesys nukreipiamas į tai, kas yra jutimiška: įvairias sferas, emocijas, žmonių ryšius, solidarumo, priešiškumo formas. „Mūsų knygoje nerasit vien tik teigiamų herojų panteono: yra visokių žmonių, įvairių istorijų ir situacijų. Buvo noras pateikti tokius rakursus, kurie paskatintų ir kitus tyrinėtojus imtis įvairių tyrimų, svarstymų“, – mintimis dalijosi R. Stanevičiūtė.

Nors analizuojant Šaltojo karo istoriją istoriografijoje įsitvirtinęs „geležinės uždangos“ terminas, Š. Nakas svarstė, kad „nailono uždangos“ metafora neprieštarauja nusistovėjusio termino esmei. „Mano manymu, nailono uždanga nė kiek neprieštarauja geležinei uždangai, kuri rūdijo neapsakomu greičiu. Tai gana elegantiškas, stilingas ir stiliagiškas pavadinimas, susisiejantis su savotišku atkutimu po 1960-ųjų metų ir madomis, kai nailoniniai ploščiai buvo kažkas įspūdingo. O gal ir dar įvairių terminų reikėtų, bandant įvardyti tą realybę“, – kalbėjo Š. Nakas. Jam antrino ir muzikologė D. Petrauskaitė, ji teigė, esą: „Tik pirmas dešimtmetis buvo geležinės uždangos laikotarpis, o paskui, matyti, pradedama ieškoti skylučių, išeičių. Laiškai eina, siuntiniai eina ir vyksta tam tikri mainai“, – kalbėjo D. Petrauskaitė.

Knygoje atsispindi ir yra realizuojamas monografijos autorių siekis ištraukti lietuvių muzikos istoriją iš uždaro nacionalinės kultūros ir nė kiek ne mažiau uždaro sovietinės kultūros pasaulio ir susieti lietuvių muzikos procesus, lietuvių muzikų gyvenimą ir profesinę karjerą su labai plačiais politiniais, ekonominiais, kultūriniais procesais pasaulyje.

Daugiau nuotraukų ›