Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Briedis“ pristato dvi naujas serijos „Antrasis pasaulinis karas“ knygas – Walterio Schellenbergo „Hitlerio šnipų aso atsiminimai“ ir Visvaldžio Lācio „Latvių legionas“.
Tie, kurie domisi nacių Vokietijos ir Antrojo pasaulinio karo istorija, neabejotinai žino W. Schellenbergo pavardę. Pokariu šio SS brigadefiurerio laipsnį turėjusio Reicho vyriausiosios saugumo tarnybos (RSHA) Išorinės žvalgybos skyriaus viršininko parašyti atsiminimai Vakaruose tapo bestseleriu, viena skaitomiausių knygų apie žvalgybą ir kontržvalgybą.
„Mano darbastalis buvo lyg nedidelė tvirtovė. Jame buvo įmontuoti du automatiniai ginklai, kurie galėjo visą kabinetą nusėti kulkomis, – rašo W. Schellenbergas. – Šie automatai būdavo nutaikomi į lankytoją ir sekdavo, kaip jis juda mano stalo link. Kritiniu atveju man užteko nuspausti mygtuką, ir abu ginklai iššautų vienu metu. <...> Kartu galėjau paspausti kitą mygtuką, ir sirena pakviestų sargybinius apsupti pastatą ir užblokuoti visus išėjimus. Kai būdavau misijose užsienyje, man galiojo įsakymas įsistatyti dirbtinį dantį, kuriame buvo pakankamai nuodų, kad mirčiau per pusę minutės, jei mane sučiuptų priešai. Norėdamas dar labiau būti tikras dėl savo likimo, mūvėjau žiedą su antspaudu, kuriame po dideliu mėlynu akmeniu buvo paslėpta auksinė kapsulė su cianidu.“
W. Schellenbergas užėmė aukštą postą saugumo struktūrose ir žinojo daug Trečiojo reicho paslapčių, todėl vaizdžiai piešia tiesioginių savo viršininkų Reinhardo Heydricho ir Heinrycho Himmlerio portretus, atskleidžia, kaip buvo rengiamos slapčiausios diversijos, kokiais metodais naudojosi nacių žvalgyba ir kontržvalgyba, kaip gaudyti užsienio šnipai ir verbuoti atskleisti priešo agentai, kaip buvo padirbami Vakarų šalių banknotai, kurtas slaptas rašalas ir miniatiūrinės fotografavimo kameros.
W. Schellenbergo prisiminimai atskleidžia bandymus organizuoti pasikėsinimą į J. Staliną, intrigas tarp aukščiausių Trečiojo reicho vadovų, SS reichfiurerio H. Himmlerio pastangas ieškoti separatinės taikos ir kt. Niurnbergo teisme W. Schellenbergas atrėmė daugelį nepagrįstų kaltinimų, bet jam vis dėlto buvo paskirta 6 metų kalėjimo bausmė už dalyvavimą nusikalstamomis pripažintų nacių organizacijų – SS ir SD – veikloje. Paleistas 1950-aisiais dėl prastos sveikatos. Mirė 1952 m., būdamas vos 42 metų.
Buvęs Latvijos legiono karys, istorikas, publicistas, Saeimos narys V. Lācis knygoje „Latvių legionas“ pasakoja apie vokiečių okupacijos laikotarpiu suburtą Latvių SS legioną. Po vos metus trukusios kruvinų žaizdų Latvijos kūne palikusios pirmosios sovietų okupacijos, vadinamos Baisiaisiais metais, istoriškai vokiečiams niekada nesimpatizavę latviai pasitiko vermachtą kaip išvaduotojus nuo trėmimais ir žudynėmis jų kraštą niokojusio stalinistinio maro. Tačiau netrukus vokiečiai, kaip ir visi okupantai, griebdamiesi šantažo ir grasinimų, savo karo mašinai pradėjo reikalauti vis daugiau gyvosios jėgos.
Latviams, kaip ir jų kaimynams estams bei lietuviams, iškilo dilema: kovoti petys petin kartu su vokiečiais ar, atmetus nacių administracijos mobilizacinius reikalavimus, sulaukti griežtų represijų? Latvijoje ir Estijoje, kitaip nei Lietuvoje, kurioje antinacinės nuotaikos buvo kur kas stipresnės, pavyko suburti tautinius legionus. V. Lācis pripažįsta, kad SS divizijų nesutikę formuoti lietuviai pasielgė tinkamai, nes išsaugojo daugybę gyvybių ir pokario partizaninės kovos potencialą.
Vietinės rinktinės vadas generolas Povilas Plechavičius griežtai atsisakė, kad jo vyrai taptų SS policijos kariais. Autorius apgailestauja, „kad latviai, deja, neturėjo tokių žmonių kaip lietuviai, kurie būtų mokėję politiką panaudoti savo Tėvynės labui“.
Knygoje V. Lācis aptaria visas pagrindines priežastis, paskatinusias jaunus latvius stoti į formuojamas SS kariuomenės divizijas, taip pat akcentuoja, kad daug legionierių buvo mobilizuoti priverstinai. Daugelis per sovietų okupaciją prarado artimuosius ir siekė atkeršyti, kiti tikėjo, kad kaudamiesi kartu su vokiečiais jie stabdo prie Latvijos vėl artėjančią Raudonąją armiją, sėjančią žudynes, plėšimus ir prievartavimus.
Pristatyme dalyvaus istorikai, Antrojo pasaulinio karo ekspertai dr. Arūnas Bubnys ir dr. Petras Stankeras. Renginį moderuos Vidmantas Valiušaitis, Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas.
Trumpai apie renginį
Data | gegužės 9 d. |
Laikas | 17.30 val. |
Vieta | Valstybingumo erdvė, II a. |
Trukmė | 2 val. |
Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
Partneriai ir rėmėjai | leidykla „Briedis“ |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“; renginyje bus galima įsigyti pristatomas knygas |