2019 m. gegužės 9 d.

Nacionalinėje bibliotekoje vyko diskusija apie referendumą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo

Artėjant gegužės 12 d. referendumui, kuriame piliečių bus klausiama, ar reikia keisti dabar galiojančią pilietybės išsaugojimo tvarką ir leisti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias „euroatlantinės integracijos kriterijus“, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko diskusija apie dvigubos pilietybės institutą. Dalyvavo visuomenininkė Skirma Kondratas, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Antanas Kulakauskas, Lietuvos ir Kanados prekybos rūmų vadovas Rimas Čuplinskas ir politologas Vytautas Sinica.

Kanadoje gimęs ir užaugęs, tris dešimtmečius gyvenęs Vokietijoje ir nuo pernai Lietuvoje gyvenantis R. Čuplinskas pastebėjo, kad jo ryšiai su Lietuva nebūtų tokie stiprūs ir galimybė į ją grįžti nebūtų tokia paprasta, jei nebūtų turėjęs abiejų, Kanados ir Lietuvos, pilietybių. „Tik noriu pastebėti, kad šis referendumas nėra apie dvigubą pilietybę, ši institucija egzistuoja nuo 1990 m. Tiesiog juo siekiama suteikti galimybę lietuvių kilmės piliečiams išlaikyti Lietuvos pilietybę, jos neprarasti, jei jie įgytų Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. Lietuva per pastaruosius 30 metų yra praradusi apie 700 000 gyventojų, jei ne daugiau.“

Prof. dr. A. Kulakausko nuomone, turi likti galioti dabartinis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis: „Šis straipsnis šiuo metu gana optimaliai reguliuoja pilietybės instituto reikmę. Pilietybė, kaip institutas, nepriklauso žmogaus teisių kategorijai, jis yra susijęs su valstybe. Kaip politologas noriu priminti, kad valstybės sandara yra piliečiai, teritorija ir valdžia vienoje sąsajoje. Tie piliečiai, kurie negyvena Lietuvos teritorijoje, bet dirba šios valstybės naudai, žinoma, gali likti Lietuvos piliečiais. Tie, kurie išvažiuoja iš Lietuvos, nes jiems joje yra blogai ir nenori dalyvauti kuriant Lietuvos gerovę arba pakovoti dėl jos, prašo palikti jiems pilietybę. Atrodo, kad lauks, kol be jų Lietuvoje jiems gerovė bus sukurta, ir jie galės grįžti, kai sugalvos. Manau, tai amoralus, egoistiškas reikalavimas.“

Visuomenininkė S. Kondratas: „Aš su vyru turime dvigubą pilietybę pagal įstatymą, kuris suteikia teisę iki 1940 m. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikams, vaikaičiams ar provaikaičiams atkurti Lietuvos pilietybę. Mano nuomone, nebus taip, kad daugelis išvykėlių norės susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, juk patys suprantame, kad yra daug ekonominių emigrantų.“ Pasidalijusi asmenine patirtimi S. Kondratas pastebėjo, kad kiekvienas turintis dvigubą pilietybę turi daugiau atsakomybių nei privilegijų.

Politologas V. Sinica pastebėjo, kad dažniausiai įklimpstame diskutuodami apie pačias formuluotes, kurias pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimas: „Aš sutinku su prof. dr. A. Kulakausko nuomone. Taip manau, nes negaliu sau atsakyti, ką reikia keisti ir ką tai iš tiesų gali gero duoti, įžvelgiu nebent minusus. Noriu pabrėžti, kad niekas išvažiuodamas savaime pilietybės nepraranda ir niekas jos neatima. Lietuvos pilietybė prarandama, kai paimama kitos šalies pilietybė, o tai neįvyksta tą pačią dieną išvykus.“

Daugiau nuotraukų ›