2019 m. gegužės 15 d.

A. Ruseckaitės romanai apie S. Nėrį ir V. Mačernį – autentiško balso ir kūrybos sintezė

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje dviejų literatūros lauko atstovų – literatūros kritiko prof. Petro Bražėno ir rašytojos, muziejininkės Aldonos Ruseckaitės – diskusijų metu pristatyti A. Ruseckaitės biografiniai romanai apie Salomėją Nėrį („Padai pilni vinių“) ir Vytautą Mačernį („Dūžtančios formos“). Vakaro prelegentai diskutavo apie knygų rašymo inspiracijos šaltinius, autorės siekius, kūrybinio proceso ypatumus ir sunkumus, atminties kultūros ir politikos Lietuvoje tendencijas, atsakė į klausytojų klausimus.

Biografiniai romanai apie vienus ryškiausių XX a. lietuvių literatūros kūrėjus – S. Nėrį ir V. Mačernį – ne pirmieji tokio žanro darbai A. Ruseckaitės kūrybiniame kelyje. Ji taip pat garsių knygų apie Maironį („Šešėlis JMM“) ir Žemaitę („Žemaitės paslaptis“) autorė. Visi darbai sukurti remiantis iš įvairių institucijų, privačių asmenų surinktais bei kruopščiai išanalizuotais įvairaus pobūdžio archyviniais, autentiškais dokumentais, pokalbiais su įvykių amžininkais. Prof. P. Bražėnas išsakė mintį, kad atsakingas ir ilgametis A. Ruseckaitės darbas su šaltiniais lemia autorės produktyvumą ir rašymo specifiką, meistriškai suręstą siužetą. Jo teigimu, „autorė sukaupusi milžiniškas žinių, patirties sankaupas, todėl atrodo, kad jas paversti grožine literatūra jai sekasi labai lengvai. Tokį įspūdį sudaro jos kūriniai“.

Renginyje rašytoja atviravo, kad tam tikro asmens analizės ir jo veiksmų, kūrybos interpretavimo, savito atvaizdavimo literatūros kūrinyje pasirinkimą lemia keli veiksniai. Pasak jos, biografinio romano rengimo procese, be archyvinės medžiagos klodų, reikšmingas ir asmeninis santykis su pasirinktu kūrėju. „Su autoriais, apie kuriuos rašau, turiu tam tikrą santykį, jie manyje nugulę. Žinojau, kad norėčiau parašyti darbą apie V. Mačernį. V. Mačerniu domėjausi dar sovietmečiu. Anuomet mes važiuodavome į ekspedicijas į jo gimtinę, Šarnelę. Rinkome medžiagą, fotografavome ir ten susipažinau su jo sužadėtine Brone Vildžiūnaite, labai uždara moterimi, kuri nebuvo parašiusi jokių prisiminimų, išmetusi laiškus, kuriuos, greičiausiai, surado pas Vytautą po jo mirties“, – atviravo A. Ruseckaitė.

Romano „Dūžtančios formos“ puslapiai įtraukia ir pasakoja apie jauniausią lietuvių literatūros klasiką V. Mačernį. Knygoje daug dėmesio skiriama ne tik poeto asmenybei, kūrybai, bet ir meilei. Meilei, kuriai nebuvo lemta subręsti ir kuri neturėjo laimingos pabaigos. V. Mačernis žuvo nesulaukęs 24-erių. Jo sužadėtinė B. Vildžiūnaitė 2018 m. gruodį minėjo garbią 98-erių metų sukaktį. Bendravimas su šia moterimi, kaip prisipažino knygos autorė, sudėtingas, tačiau pavyko pelnyti jos pasitikėjimą. „Rašydama knygą jos kiek bijojau, nes ji gana kieta, griežta, kategoriška, bet gavau tarsi jos palaiminimą. Mane sukrėtė tai, kad prabėgo tiek daug metų, o ponia Bronė V. Mačernio meilės laiškus, jų originalus muziejui atidavė tik būdama 96-erių metų amžiaus“, – pasakojo rašytoja.

S. Nėris A. Ruseckaitės gyvenime ir darbuose – ne tik talentinga poetė. Muziejininkė rūpinosi S. Nėries memorialinio muziejaus veikla ir likimu: nuo namo, kuriame gyveno S. Nėris ir jos vyras B. Bučas atstatymo, iki ekspozicijos, archyvinio leidinio parengimo. Autorės teigimu, knygą „Padai pilni vinių“ ji parašė dėl iki šiol netylančių aktyvių diskusijų apie poetės kūrybą, politinę veiklą, jos pažiūras.

Literatūros kritikas P. Bražėnas šį kūrinį apibūdino kaip savitą istorinės tiesos paiešką. „Lenkiu galvą prieš rašytojus, kurie imasi istorinės temos. Tai sunku, reikalauja didelio įdirbio. Istorinės tiesos paieškos, pagarba istorinei tiesai, – tai gražus, vilčių teikiantis bruožas“, – svarstė P. Bražėnas. Romane „Padai pilni vinių“ atskleidžiama prieštaringo likimo poetės S. Nėries gyvenimo paslaptis. Autorė tarsi preparuoja įvykius, dėl kurių poetė iki šiol vertinama nevienareikšmiškai – vienų yra ginama, kitų puolama, taip pat siekia parodyti, kaip menininką įtraukia to meto įvykiai. Knygoje taip pat analizuojama, kaip asmeninį pasirinkimą lemia žmogaus prigimtis, charakteris, išsilavinimas, artimieji.

Diskusijoje buvo paliestas ir atminties kultūros laukas bei pastarojo problematika. Keltas klausimas, kodėl iš 20-ies asmenų delegacijos, 1940 m. vykusios į Maskvą parvežti „Stalino saulės“, dažniausiai aptariami, teisiami ar teisinami tik keli, tarp kurių ir rašytoja S. Nėris. „Kodėl Salomėją iš „saulės nešėjų“ puola labiausiai? Puola todėl, kad ji yra moteris ir dėl talento. Patyriau, kad Salomėją retai puola moterys ir kur kas dažniau vyrai“, – atvirai kalbėjo vakaro prelegentė.

A. Ruseckaitė taip pat atskleidė, kad knygos pavadinimas nėra tik jautrus žodžių sąskambis, jis atliepia tikrą S. Nėries gyvenimo epizodą. „Biografinį romaną apie S. Nėrį pavadinau „Padai pilni vinių“, kadangi poetė, jau sunkiai sirgdama, Raudonojo kryžiaus ligoninėje gavo šlepetes, kurių padai buvo pilni vinių... Ligoninėje jai visko reikėjo paprašyti. Ji parašė vyrui Bernardui, kad gavo šlepetes, kurių padai pilni vinių, tad ji paprašė atnešti kailinius įdėklus. Tas pavadinimas iš karto užkibo“, – pasakojo A. Ruseckaitė.

Paklausta apie tolesnius darbus A. Ruseckaitė atviravo, jog šio žanro knygų rašymas – sudėtingas ir varginantis. „Parašęs šias knygas jautiesi labai pavargęs. Galva būna labai prikrauta, visą laiką gyveni su tuo žmogumi, sapnuoji jį. Tai sudėtingas rašymas, nes stengiesi, kad skaitytojui būtų įdomu ir kad būtų daug tiesos. Šiuo metu bandau ilsėtis, po to skaitau literatūrą, bet galvoje kirba naujų knygų idėjos“, – apie ateities planus pasakojo rašytoja.

Daugiau nuotraukų ›