2019 m. gegužės 22 d.

Asmeninį Algimanto Zurbos archyvą Nacionalinei bibliotekai dovanoja rašytojo žmona Laima Skrebutėnaitė-Zurbienė

2019 m. pradžioje rašytojo Algimanto Zurbos žmona Laima Skrebutėnaitė-Zurbienė padovanojo Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dalį asmeninio rašytojo archyvo, į kurį pateko įvairių sumanymų užrašai, rankraščiai, laiškai, jaunystės metais paties rašytojo darytos meninės nuotraukos, mokyklinių laikų pirmųjų literatūrinių bandymų užrašai ir kiti su rašytojo profesiniu ir asmeniniu gyvenimu susiję dokumentai. Kita dalis archyvo, vykdant testamente pareikštą rašytojo valią, perduota gimtųjų Biržų krašto muziejui „Sėla“.

„Pati iki galo nežinau, ką atidaviau, neperžiūrėjau kiekvieno lapelio ar laiškelio atskirai“, – prisipažino Nacionalinės bibliotekos TV studijoje kalbinama rašytojo žmona, ilgametė Lietuvos nacionalinio radijo ir  televizijos darbuotoja L. Skrebutėnaitė-Zurbienė, kai kiek netikėtai sau pačiai tarp atiduotų dokumentų aptiko sūnaus studento tėvams iš Amerikos rašytą laišką ir dukters Motinos dienos proga pieštus piešinius.

Su rašytojo A. Zurbos žmona ir bendražyge kalbėta ne tik apie bibliotekos saugykloms patikėtą archyvą, jo darbus ir gyvenimą, bet ir apie politinių ir kultūrinių sąlygų įtaką kūrėjui. Koks buvo rašytojo A. Zurbos santykis su sovietine cenzūra? Kaip A. Zurba išgyveno virsmo laikotarpį, kai kultūra, viena vertus, išsivadavo iš ideologinio spaudimo, bet, kita vertus, papuolė į laisvosios rinkos aplinkybes, primetančias kitokio pobūdžio spaudimą kūrėjui?

Daugiau apie rašytojo asmenybę ir kūrybos virtuvę skaitykite žurnalo „Tarp knygų“ 2019 m. 4-ame numeryje.