Nacionalinėje bibliotekoje aptartos 2019 m. rinkimų pamokos

Visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sukvietė institucijų atstovus, teisės ir komunikacijos ekspertus, rinkimų praktikus kartu padiskutuoti apie pastarųjų rinkimų iššūkius. Renginio partnerės – Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), Lietuvos policija. Informacinis partneris – DELFI TV. Renginys yra projekto „Skaidrūs ir sąžiningi rinkimai“ dalis, projektą finansuoja Europos socialinis fondas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Saraitė pastebėjo, kad galbūt dalis žmonių mano, jog „Baltosios pirštinės“ veikia tik rinkimų savaitę. „Šiame renginyje pristatysime tai, ką dirbome per 2019 m. rinkimus, taip pat norime žengti dar tvirtesnį žingsnį į tuos darbus, kurie yra labai svarbūs laikotarpiu tarp rinkimų. Mokysimės iš klaidų, kad prisidėtume prie Lietuvos rinkimų sistemos tobulinimo. Sieksime, kad pažeidimų būtų kuo mažiau.“

M. Saraitės nuomone, šis renginys – puiki proga pasidalyti įžvalgomis dėl rinkimų aspektų. „Tikiuosi, kad tai bus konstruktyvi diskusija, vedanti į tų pamokų mokymąsi – sprendimus“, – kalbėjo ji.

Nagrinėdama organizacijos „Baltosios pirštinės“ rinkimų statistiką M. Saraitė pastebėjo, kad savivaldos rinkimai praėjo ypač aktyviai. Buvo užfiksuoti 1488 galimi pažeidimai – gauti 669 piliečių ir 819 stebėtojų pranešimai. 62 proc. piliečių pranešimų buvo pagrįsti. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose buvo užfiksuota 1019 galimų pažeidimų – gauti 395 piliečių ir 624 stebėtojų pranešimai. 61 proc. piliečių pranešimų buvo pagrįsti. „Baltųjų pirštinių“ vadovė pateikė kelias pagrindines rekomendacijas. Jos nuomone, pirmiausia vertėtų susitarti dėl rimtesnio dokumento – rinkimų kodekso, kurį nebūtų taip lengva „pagal politinę situaciją patempti į vieną ar į kitą pusę“.

Pristatydama VRK statistiką ir įžvalgas šios komisijos pirmininkė Laura Matijošaitytė teigė, kad šie rinkiminiai metai buvo išskirtiniai. „Ką tik pabaigėme rinkimų maratoną, atkreipėme dėmesį, kad toks maratonas gresia tik po 35 metų. Tad tikrai turime laiko pasirengti.“ L. Matijošaitytė pastebėjo, kad VRK šiuos rinkimus vertina gerai „Apie šią kampaniją norėčiau pasakyti, kad komisijos dirbo sklandžiai ir pateisino mūsų lūkesčius. Šiuos rinkimus vertiname kaip gerai suorganizuotus, palyginti su 2015 ar 2014 metais.“

Aptardama bendrą situaciją VRK pirmininkė pastebėjo, kad per savivaldybių tarybų rinkimus VRK gavo 644 rimtesnius pranešimus, dėl kurių reikia atlikti tyrimą ar parengti rimtesnį atsakymą, taip pat 264 pranešimus per Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus ir rinkimus į Europos Parlamentą. Per savivaldybių tarybų rinkimus dauguma pranešimų buvo dėl politinės reklamos, o per Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus daugiausia pranešimų gauta dėl agitacijos draudimo.

VRK pirmininkė L. Matijošaitytė pastebėjo, kad 2014–2015 m. agitacijos socialiniuose tinkluose buvo gerokai mažiau, palyginti su 2019 m. rinkimų laikotarpiu. „Po šių rinkimų, manau, vertėtų padiskutuoti dėl nuomonės formuotojų vaidmens ir dėl agitacijos per išankstinį balsavimą“, – kalbėjo VRK atstovė.

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Ekstremalių situacijų ir patrulių skyriaus viršininkas, komisaras Vilius Motiejaitis kalbėdamas apie policijos darbą per 2019 m. rinkimus pastebėjo, kad aktyviausi rinkimai kriminogeniniu aspektu buvo 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimai, o korektiškiausi – 2019 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. „Tai vertiname kaip situacijos gerėjimą, t. y. mažėja grėsmių. Šiais metais dažniausi pranešimai per savivaldybių tarybų rinkimus buvo „rinkėjų papirkimas“ ir „rinkėjų pavežimas“ bei šių veiksmų jungtys. O per Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus pranešimai daugiausia buvo susiję su politinės reklamos pažeidimu ir poveikiu rinkėjams ar neteisėta agitacija.“

Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė pristatė Europos Parlamento 2019–2024 m. rinkimų rezultatus. „Man vis dar keistai skamba žiniasklaidos antraštės ar pareiškimai, kad kraštutiniai dešinieji laimėjo ar kraštutiniai dešinėji surinko daugiausia balsų. Noriu pastebėti, kad iš 751 Parlamento nario ekstremistinės dešinosios politinę grupę sudaro 175 nariai. Tad šios dešinosios ekstremistinės politinės jėgos nelaimėjo rinkimų, tiesiog jų narių skaičius padidėjo nuo 115 iki 175.“ D. Jakaitė taip pat pastebėjo, kad proeuropietiškų jėgų yra gana daug, kad jos toliau užtikrintų bendrą Europos piliečių ir valstybių veikimą kartu.

Diskusijos „2019 m. rinkimai – kokie jie buvo?“ moderatorius Edmundas Jakilaitis pastebėjo, kad jam labiausiai šiuose rinkimuose išsiskyrė ir įstrigo koorporatyvinės identifikacijos pavyzdys – burbuliukų, taškelių judėjimas: „Kad ir kaip tą vertinsi, ar jis spontaniškas, ar organizuotas, tai turėjo agitacinį poveikį rinkimuose. Visi žiūrėjo, ar Prezidentės suknelė taškuota ar ne.“

Kviečiame žiūrėti renginio „Rinkimų pamokos: kokių pokyčių reikia?“ vaizdo įrašą. Galėsite stebėti Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės, VRK pirmininkės L. Matjošaitytės, Vilniaus miesto savivaldybės Rinkimų komisijos pirmininkės Eugenijos Ibianskienės, teisininkės Elenos Masnevaitės ir organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovės M. Saraitės diskusiją apie praktinį rinkimų teisės aktų įgyvendinimą. Moderavo Ridas Jasiulionis.

Nepraleiskite progos pažiūrėti Aido Puklevičiaus moderuojamą diskusiją „Trečiųjų asmenų agitacija ir socialiniai tinklai: dabartinis reguliavimas ir iššūkiai“, kurios dalyviai – VRK pirmininkė L. Matjošaitytė, komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas, Gitano Nausėdos rinkimų štabo atstovas, teisininkas, buvęs VRK narys Justinas Žilinskas.

Daugiau nuotraukų ›