2019 m. birželio 14 d.

Birželio 14 d.: Kultūros naktis Nacionalinėje bibliotekoje

Iš Vilniaus senamiesčio kiemelio visą naktį skambanti muzika, pievoje prie Baltojo tilto nesibaigiantis kino seansas, gatvėse, skveruose ir pačiose netikėčiausiose erdvėse vykstantys koncertai, vaidinimai, parodos, kūrybinės dirbtuvės ir instaliacijos, nepailstantys šokėjai, trypiantys gatvių grindinį. Visame mieste vien muzika, spalvos, šviesos ir šypsenos. Ir tai – ne gražus sapnas ar kino filmo scena. Tai – Kultūros naktis.

Kultūros nakties idėja atkeliavo iš Europos sostinių, kuriose šie renginiai turi gilias tradicijas. Tai viena naktis metuose, kai įvairias meno sritis pristatančiais projektais užtvindomos miestų aikštės, skverai, parkai ir netikėčiausios erdvės. Žmonės kviečiami jaukiam, draugiškam ir demokratiškam naktinėjimui po miesto muziejus, galerijas, bažnyčias, koncertų sales, teatrus ir kūrybines dirbtuves. Kultūros naktį galime atrasti tai, ko kasdienėje šviesoje kartais nepastebime.

Pirmoji Kultūros naktis Lietuvoje suorganizuota 2007 m. besiruošiant „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ renginiams. Per daugiau nei dešimt gyvavimo metų Kultūros naktis tapo vienu labiausiai laukiamų Vilniaus miesto kultūrinių renginių, kurio smagios atmosferos neįveikia net permainingi orai. Kasmet projektą aplanko per 150 000 žmonių ne tik iš sostinės, bet ir iš kitų miestų, apie 150 projektų pristato daugiau nei 100 kultūros organizacijų ir apie 500 menininkų.

Šiais metais naktį iš birželio 14-osios į 15-ąją ieškoti naujų takų ir erdvių Vilniuje kvies daugiau nei 130 projektų. O kai miestas nemiega – nemiega ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Iš šurmuliuojančio Gedimino prospekto žmonės vakarėjant kviečiami užsukti ir į Nacionalinę biblioteką – iš naujo atrasti galbūt puikiai žinomo miesto takus. Kultūros naktį pagrindinėje šalies bibliotekoje jūsų laukia išskirtinės patirtys, atradimai ir susitikimai.

18–20 val. interaktyvus žaidimas „100 metų detektyvas“

Jubiliejų mininti Nacionalinė biblioteka kviečia šeimas su vaikais ir jaunimą išnarplioti šimtmečio detektyvą. Žaisdami ne tik sužinosite netikėtų faktų ir slaptų bibliotekos istorijų, bet ir išbandysite savo proto aštrumą bei akies žvitrumą.

Ar žinote, kad šimtmetį mininti Nacionalinė biblioteka slepia ne vieną intriguojančią istoriją? Tai bene vienintelė Lietuvos didžioji biblioteka, net aštuonis kartus keitusi savo pavadinimą ir nuolat kilnota iš vienos vietos į kitą. O kur dar sovietmečiu sunaikintos bibliotekos knygos – net seni ir reti leidiniai... Vien 1950 m. į Petrašiūnų popieriaus fabriką ir žaliavų punktus buvo išgabenta per 30 tonų (!) knygų, be to, nemažai jų sudeginta bibliotekos katilinėje... Ir tai tik menka dalis to, ką galite sužinoti Kultūros naktį apsilankę Nacionalinėje bibliotekoje ir pamėginę išnarplioti šimtmečio detektyvą.

Registruokite komandas, sudarytas iš 4–6 žmonių (registruojantis prašome nurodyti komandos pavadinimą, dalyvių skaičių, jų vardus ir amžių). Mažesnės grupės bus jungiamos į komandas. Žaidimo trukmė apie 30–40 min.

Registracija el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

19–21 val. ekskursija po parodą „Durys į nuotykį: popieriniai XIX–XX a. bilietai“

Vasara – turbūt tinkamiausias metas keliauti, pamatyti naujų šalių, atsivežti naujų įspūdžių. Į pasirinktą šalį dažniausiai skrendame, rečiau – plaukiame laivais, dardame traukiniais. Atvykę lankomės muziejuose, parodose, renginiuose. Parodoje „Durys į nuotykį: popieriniai XIX–XX a. bilietai“ eksponuojami XX a. Lietuvos, Austrijos-Vengrijos, Danijos, Italijos, Rusijos, kitų valstybių visuomeninio transporto ir įėjimo į kultūros įstaigas bilietai.

Ši paroda kviečia keliauti kartu su Matu Šalčiumi ir Mstislavu Dobužinskiu. Pasivažinėti Europos, Amerikos ir Azijos šalių visuomeniniu transportu – ne tik paprastais, bet ir pašto autobusais, tramvajais, po to persėsti į tarpmiestinius autobusus, iš jų – į lėktuvus ir garlaivius. O kad nebūtų liūdna kelionėse – apsilankome muziejuose, parodose, net Mandžiūrijos žirgų lenktynėse. Paskaitome, kokius spektaklius ir kino filmus žiūrėjo rašytojas Vytautas Sirijos Gira, kaip juos įvertino. Dar pasižiūrime į dievobaimingą transporto įmonės Azijoje savininką, bilietuose įamžinusį Dievo ir dorybių vardus. Jau nepasakysime, kokius nuotykius keleiviai patyrė koridoje, ar labai smarkiai juos tardė rūstus imigracijos tarnybos karininkas, kokios pasirodė jiems Šanchajaus gatvės, ar saugu buvo Charbine, ar kelionė į Lvovą traukiniu buvo patogi. Galime tik įsivaizduoti. Todėl ir kviečiame pasinerti į tų senų laikų realijas ir paklausti savęs: o kaip M. Šalčiaus ar M. Dobužinskio vietoje šiuos nuotykius būčiau išgyvenęs aš? Atverti nuotykiui duris ir pačiam pasinerti į nuotykį kviečia ši paroda.

Registracija el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

20–21 val. paroda „Atrask ir išgirsk Stanislovą Moniušką“

Nacionalinėje bibliotekoje saugoma gausi vieno ryškiausių romantizmo muzikos kūrėjų Europoje, kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos (1819–1872) XIX a. išleistų natų kolekcija. Daugelis jų spausdintos Vilniuje, garsiojoje  Juozapo Zavadskio spaustuvėje. Parodoje pristatome labai įdomius artefaktus: „Namų dainyno sąsiuvinius“, atskirus natų aplankus ir rinkinius, Varšuvoje ir Paryžiuje išleistus leidinius (operų libretus, fortepijono partitūras, kantatas, dainas). Parodoje išvysime ir S. Moniuškos pedagoginį darbą – harmonijos dėstymo patirtį kompozitorius apibendrino paties sudarytame vadovėlyje „Harmonijos mokslo dienoraštis“ (Pamiętnik do nauki harmonii, Warszawa, 1871). Natų leidinių poligrafija ir apipavidalinimas būdingas tam metui: viršeliai ir antraštiniai lapai dekoruoti įmantriais klasicistinių, barokinių, neogotikinių motyvų ornamentų apvadais ir vinjetėmis, kurių meninę išraišką galima sieti su romantizmo estetika.

Atskirai pateikiami senųjų gramofono plokštelių su žinomų XX a. pradžios lenkų vokalistų Marcellos Sembrich, Gérardo Gorskio (1903–1910 m.), lietuvių vokalo žvaigždžių Kipro Petrausko, Marijonos Rakauskaitės, Jono Būtėno atliekamų S. Moniuškos kūrinių įrašai (1921–1925 m.), taip pat Nacionalinės bibliotekos Garso įrašų studijoje padaryti profesionalūs kompozitoriaus muzikos įrašai – kūrinius iš Nacionalinėje bibliotekoje saugomų natų leidinių atlieka nūdienos atlikėjai.

Paroda yra UNESCO edukacinio ciklo „Klausomės Stanislovo Moniuškos“, skirto kompozitoriaus 200 metų gimimo sukakčiai, dalis. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

20 val. Stanislovo Žvirgždo paskaita „Stanislovas Moniuška ir Vilnius 1840–1858 m.“

Žinomo fotografo ir fotografijos istoriko paskaitoje pasitelkus piešinius, fotografijas ir kitą vaizdinę medžiagą apžvelgiamas kompozitoriaus S. Moniuškos gyvenimo tarpsnis Vilniuje 1840–1858 m. Bus parodytos 73 su kompozitoriaus gyvenimu susijusios iliustracijos: nuo gimtojo Ubelės dvaro netoli Minsko, akcentuojant metus, praleistus Vilniuje, iki gyvenimo Varšuvoje. Paskaitoje taip pat bus prisimintos ir parodytos Vilniaus vietos, kuriose įamžintas S. Moniuškos vardas. Paskaitos trukmė apie 1 val.

Reikia registruotis ›

20 val. Naktiniai atgarsiai „Avidja/Devita“

Naktinių atgarsių kūrimo autoriai intriguoja, kad tai projektas iš stygų, knygų ir bibliotekos kūrybos erdvių. „Avidja/Devita“ – muzikinis tandemas, kurio atsiradimą nulėmė bibliotekos kūrybos erdvės. Abu atlikėjai, nenaudodami kompiuterių, pasitelkdami elektrines gitaras ir efektų priemones, pripildys pritemdytas bibliotekos erdves išradingų čia ir dabar formuojamų garsų.

„Avidja“ – tapyba polimorfine gitara. <...> instrumentas pamiršta savo akustinę kilmę. Sugaudžia gitaros vaizduotė ir išsirango šešiaspagė sirena. Pasimetusi elektriniuose signaluose ji ūžia, audžia kilpas ir tekstūras. Pamažu išplaukia improvizaciniai garso peizažai. Čia kyla ir griūna garso skulptūros, iš stygų lankstosi origamiai ir sminga į triukšmo sieną. Tai ne akordai skamba. Tai debesys“, – iš pristatymo (Kirtimų kultūros centras)

„<...> nors „devita“ garsynas savo formomis gali būti gana skirtingas, kūrybą vienija savotiškas plauksmo, tėkmės pojūtis. Nebus sumeluota teigiant, jog kūriniuose kartkartėmis išnyra ir ambient / space muzikos estetika. Pats autorius, savo pagrindiniu siekiu muzikoje laiko šios sugebėjimą „nešti klausytoją virš vandenyno“, – teigia Povilas Vaitkevičius (Lietuvos muzikos informacijos centras).

Trumpai apie renginius

Diena	Laikas	Vieta	Renginys
Birželio 14 d.	18–20 val.	vestibiulis, II a.	interaktyvus žaidimas „100 metų detektyvas“
Birželio 14 d.	19–21 val.	Retų knygų ir rankraščių skaitykla, V a.	ekskursija po parodą „Durys į nuotykį: popieriniai XIX–XX a. bilietai“
Birželio 14 d.	20–21 val.	Meno erdvė, V a.	paroda „Atrask ir išgirsk Stanislovą Moniušką“
Birželio 14 d.	20 val.	Konferencijų salė, V a.	Stanislovo Žvirgždo paskaita „Stanislovas Moniuška ir Vilnius 1840–1858 m.“
Birželio 14 d.	20 val.	atrijus, III a.	naktiniai atgarsiai „Avidja/Devita“