2019 m. liepos 5 d.

Ar Kražių jėzuitai XVII a. Lietuvoje aptiko Romuvą

Kražių jėzuitų palikimą tyrinėjantys mokslininkai dr. Darius Antanavičius ir dr. Živilė Nedzinskaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje pasakojo apie jėzuitų ūkinius reikalus ir sielovadą.

Jėzuitus į Kražius atkvietė Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis. Būta tikslo galutinai sukrikščioninti žemaičius, kurie XVII a. nebuvo pamiršę savo pagoniškų tikėjimų ir apeigų. Ž. Nedzinskaitė pacitavo M. Giedraitį, teigusį, kad žemaičiai neina išpažinties, vengia komunijos, nemoka poterių.

Jėzuitai šiek tiek išmanė mediciną. Šaltiniuose apstu ligų aprašymų. Jas vardijo D. Antanavičius: nuomaris, kaltūnai, votys, kaulų džiova, paralyžiai ir kt. Greta to meto vaistų jėzuitai, jų teigimu, sėkmingai naudodavo Šv. Ignaco Lojolos vandenį, kurio receptas nėra aiškus.

Pasak Ž. Nedzinskaitės, jėzuitai išgriovė aukurus, iškirto šventus medžius, uždraudė vaišinti vėles. Vietoj to žemaičiams buvo pasiūlyta garbinti relikvijas. Mikalojus Lancicijus (1574–1653), dar prieš tapdamas Lietuvos jėzuitų provinciolu, atgabeno į mūsų kraštus nemažai šventųjų palaikų. Tarp jų garsėjo stebuklingų galių turintys Šv. Marino palaikai. Per karus XVII a. antroje pusėje Kražių relikvijos buvo išgabentos į Lomžą (Lenkija), tačiau jų nepavyko apsaugoti nuo švedų. Nors ir išdraskytos, relikvijos buvo surinktos ir parvežtos į Kražius. Pasak vysk. Motiejaus Valančiaus (1801—1875), Kražiuose relikvijas jis dar „matęs grabelyje“. Jų tolesnis likimas nežinomas.  

Pokalbio pradžioje D. Antanavičius atskleidė, kokiu būdu 1614 m. Jonas Karolis Chodkevičius (1560—1621) fundavo Kražių kolegiją. Metais anksčiau Žemaičių vyskupas Mikalojus Pacas (1570—1624) irgi pasiūlė fundaciją, tačiau jėzuitų vadovybei ji pasirodė per menka — mat M. Pacas paskyrė tik 500 florinų (auksinų) metinių pajamų iš dviejų kaimų. O J. K. Chodkevičius užrašė jėzuitams septynis kaimus, kurių pajamos per metus siekė 1200—1300 florinų.

D. Antanavičiaus teigimu, atsižvelgiant į gyvulių kainas, galima apskaičiuoti pajamų mastą. Arklys ar darbinis jautis tais laikais kainavęs penkis florinus — vadinasi, už J. K. Chodkevičiaus dovanotą sumą buvo galima kasmet pirkti maždaug 240—260 arklių.

Tačiau fundatorius padovanojo jėzuitams kaimus, kurie jau buvo įkeisti Žemaitijos kapitulai už 5 tūkst. florinų. Gavę dovaną, jėzuitai turėjo ją atpirkti, o tam teko pasiskolinti iš to paties M. Paco. Taigi praskolinta fundacija buvo atpirkta anksčiau atmesto fundatoriaus pinigais.

Ž. Nedzinskaitė pasigedo jėzuitų epitafijos 1621 m. mirusiam J. K. Chodkevičiui — jos nuomone, tai buvo savotiškas jėzuitų kerštas fundatoriui.

Kadangi jėzuitai sėkmingai vertėsi pinigų skolinimu, su skola pradėtos Kražių kolegijos pajamos didėjo iki katastrofiškų karų XVII a. O ir po tų karų kolegija greitai atsigaudavo.

---

Ankstesnis pokalbis su Ž. Nedzinskaite ir D. Antanavičiumi:

• Kaip jėzuitai žemaičių mylias trumpino ir Kražių kolegijos knygų sąrašą ilgino