1989-ųjų rugpjūčio 23 d. per Molotovo-Ribentropo pakto, nulėmusio Baltijos šalių nepriklausomybės praradimą pasirašymo 50-ąsias metines, trijų šalių žmonės stojo į Baltijos kelią. Jie reikalavo slaptą pakto protokolą pripažinti viešai ir atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę. Šiais metais minime Baltijos kelio 30 metų jubiliejų.
Nuo Gedimino pilies ir Katedros Vilniuje, per Rygą iki Talino, septintą valandą vakare susijungė apie dviejų milijonų žmonių grandinė. Tai buvo ypatinga paprastų žmonių akcija, kurią UNESCO įrašė į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Susikibę rankomis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai, simboliškai atskyrė Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos ir išreiškė norą būti laisvais.
„Tai buvo vyksmas, nelyginant apeiga. Vilties ir artimo meilės apeiga su dalyviais ir stebėtojais, kurie irgi tapo dalyviais. Tiesioginių Baltijos kelio dalyvių buvo gal iki dviejų milijonų, o netiesioginių – dešimtys, jei ne šimtai milijonų, stebėjusių didžiausią arba geografiškai ilgiausią manifestaciją televizorių ekranuose.“ (V. Landsbergis. Kas buvo „Baltijos kelias“? Baltijos kelias. Vilnius, 2000. P. 14)
Baltijos kelio, didžiausios taikios demonstracijos istorijoje liudijimai, sukelti į Europeana 1989 skaitmeninį archyvą, siekiant ne tik skaitmeninėje laikmenoje išsaugoti atmintinus dalykus, bet ir atkurti Baltijos kelią internetiniame žemėlapyje.
Su leidiniais, skirtais Baltijos keliui, galite susipažinti Lituanistikos skaitykloje (darbo laikas: pirmadieniais–penktadieniais 10.00–21.00 val.; šeštadieniais ir sekmadieniais 10.00–18.00 val.), o literatūros sąrašą šia tema, rasite čia ›