Paskutinį vasaros mėnesį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į popietinius pasimatymus su klasika tapusiais Lietuvos kino šedevrais. Penktadienio kino popiečių seansuose matysite režisierių Marijono Giedrio, Arūno Žebriūno, Almanto Grikevičiaus, Gyčio Lukšo Lietuvos kino centro suskaitmenintus ir restauruotus vaidybinius filmus.
Rugpjūčio 2 d. 12 val. – „Herkus Mantas“
„Šis filmas – memorialas prūsų tautai, savo kalba ir kultūra giminingai lietuviams, išnaikintai Kryžiuočių ordino. XIII amžiuje prūsai sukilo, ilgam paralyžiuodami kryžiuočių veržimąsi į Rytus, ir krito žūtbūtinėje kovoje, palikdami pavergėjams savo žemes ir savo vardą…“ Tokie subtitrai pasirodo ekrane po netrumpo prologo, iliustruojančio kryžiuočių klastą – pasikvietę senąjį Montę ir kitus pakrikštytus prūsų didikus, jie juos sudegina.
Tai dviejų dalių istorinė drama apie žymiausią prūsų sukilimo vadą Herkų Mantą, kuris užaugo įkalintas kryžiuočių ir, priėmęs krikščionišką tikėjimą, grįžo į Prūsiją padėti tėvynainiams ginti savo žemių ir savo tikėjimo.
Režisierius M. Giedrys. Scenarijaus autorius Saulius Šaltenis. Operatorius Jonas Tomaševičius. Kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Dailininkas Algirdas Ničius. Kostiumų dailininkė Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė. Montažo režisierė Izabelė Pinaitytė.
Filmas bus rodomas lietuvių kalba. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Rugpjūčio 9 d. 12 val. – „Velnio nuotaka“
Kartą Rojuje, Aukščiausiajam prisnūdus nuo saldžių choralų, kyla vietinio pobūdžio maištas. Naudodamiesi proga angelai ima puotauti, šokti, viskas rieda link orgijos. Atsipeikėjęs Aukščiausiasis rūsčiais žaibais išsvaido nepaklusniuosius. Vienas jų – Pinčiukas — pažemintas į velniukus, pliumpteli tiesiai į senyvo malūnininko Baltaragio kūdrą. Žmogus ir nelabasis sudaro sandėrį: malūno sparnai suksis net be vėjo, į namus ateis geista Marcelė, bet tai, ko dabar Baltaragis dar neturi, priklausys jam, mikliajam Pinčiukui. Marcelė gimdydama miršta, jos duktė Jurga užauga tikra gražuolė. Jurga pamilsta visai ne Pinčiuką, o šaunųjį Girdvainį, taip pat ją mylintį, bet savo obuolmušius arklius – ko gero, dar labiau. Negalintis egzistuoti be intrigų velniūkštis susitaria su arkliavagiu Raupiu, kad tuos arklius pavogtų. Baltaragis taip pat gudrauja, už velnio išleisdamas ne dukrą, o senmergę Uršulę. Bet Girdvainio ir Jurgos meilės jau niekas nebegrąžins, paskutiniame optimistiniame kadre regime greičiau tai, kas tik galėjo būti.
Režisierius A. Žebriūnas. Scenarijaus autoriai Sigitas Geda, A. Žebriūnas (Kazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“ motyvais). Operatorius Algimantas Mockus. Kompozitorius Viačeslavas Ganelinas. Dailininkė Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė. Kostiumų dailininkės F. Linčiūtė-Vaitiekūnienė, Danutė Inčiūtė. Montažo režisierės Vanda Zavadskaitė, Ona Diržytė.
Vaidina Vaiva Mainelytė, Regimantas Adomaitis, Gediminas Girdvainis, Vasilijus Simčičius, Regina Varnaitė, Bronius Babkauskas, Juozas Meškauskas, Regina Arbačiauskaitė, Danutė Krištopaitytė, Jonas Pakulis.
Filmas bus rodomas lietuvių kalba. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Rugpjūčio 16 d. 12 val. – „Sadūto tūto“
Vilniuje atsitiktinius darbus dirba ir sunkiai verčiasi dailininkas Petras Minkus. Kartą jo triukšmingo komunalinio buto koridoriuje pasigirsta telefono skambutis – jaunystės draugas (iš tų laikų, o jų slaptažodis – „Sadūto tūto“) Povilas Baibokas, gavęs didelį užsakymą rekonstruoti sanatoriją , kviečiasi Petrą į kompanionus. Nepaprasto grožio ežerų krašte iš pradžių viskas atrodo kone idiliška. Sena girininkija, senas dvaras, kurį rekonstruos į sanatoriją, draugų dailininkų ramūs pokalbiai apie meną. Tačiau už viso to fasado knibžda savas dramatiškas gyvenimas. Kūrybinę krizę išgyvenantis Povilas linkęs kaltinti žmoną, vis įtemptesni jo santykiai su nemokančiu meluoti Petru. Darbų vykdytojas Varnas, suviliojęs eigulio dukrą, vagia statybines medžiagas. Eiguliui tenka dviguba našta – tėvuko mirtis ir žinia apie Ūlos nėštumą. Žmonės, nors ir pasiduodami piktoms emocijoms, stengiasi išlikti žmonėmis. Draugų dailininkų keliai galop išsiskiria. Povilas kūrybiškai atsinaujina, Petras nesukuria nieko, jis lieka girininkijoje, kur jo žmogiškasis talentas gal net reikalingesnis.
Režisierius A. Grikevičius. Scenarijaus autorius Vytautas Žalakevičius. Operatorius Donatas Pečiūra. Kompozitorius Viačeslavas Ganelinas. Dailininkas Algimantas Švažas. Kostiumų dailininkė Irena Vabalienė. Montažo režisierė Vanda Zavadskaitė. Vaidina Juozas Budraitis, Regimantas Adomaitis, Eugenija Pleškytė, Nijolė Lepeškaitė, Bronius Babkauskas, Algis Žaliaduonis, Aurimas Babkauskas.
Filmas bus rodomas lietuvių kalba. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Rugpjūčio 23 d. 12 val. – „Faktas“
Režisieriaus A. Grikevičiaus kino drama atgaivina vieną tragiškų Antrojo pasaulinio karo epizodų, kai 1944 metų liepos 3 dieną fašistai sudegino 119 Pirčiupio kaimo gyventojų – senolių, moterų ir vaikų. Filme istorija atskleidžiama pasitelkiant skirtingas tos dienos veikėjų perspektyvas. Gyventojų prisiminimai pinasi su ateities planais, tačiau pamažu buitines jų problemas pradeda užgožti bloga nuojauta.
„Faktas“ – vienintelis lietuvių filmas, 1981 m. parodytas konkursinėje Kanų festivalio programoje ir pelnęs apdovanojimą už Jelenos Solovej atliktą geriausią antraplanį vaidmenį.
Režisierius A. Grikevičius. Scenarijaus autorius Vytautas Žalakevičius. Operatorius Donatas Pečiūra. Dailininkas Galius Kličius. Kostiumų dailininkė Viktorija Bimbaitė. Montažas Juozas Širvinskas Vaidina: Algimantas Masiulis, Irena Marija Leonavičiūtė, Saulius Balandis, Juozas Budraitis, Donatas Banionis, Doloresa Kazragytė, Vaiva Mainelytė, Regimantas Adomaitis.
Filmas bus rodomas lietuvių kalba. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Rugpjūčio 30 d. 12 val. – „Vasara baigiasi rudenį“
Psichologinėje dramoje vaizduojamas iš įkalinimo vietų į gimtąją sodybą grįžusio Jakimkaus ir jo našlaičiu tapusio sūnaus Viliaus gyvenimas. Viliui atidėjo šaukimą į armiją, nes reikėjo slaugyti motiną, dabar jis kasa melioracijos griovius ir jam pavyko įkalbėti viršininką, kad priimtų į tą patį darbą tėvą. Kartu jie vyksta kasti melioracijos griovio į tolimą vienkiemį, kurio šeimininkė dar jaunyva našlė Milda, auginanti mažą dukrelę. Jakimkai apsistoja pas ją, žaidžia su mažyle Laimute, kažkaip ir patys toje draugijoje vidujai atšyla. Pagal Romualdo Granausko scenarijų kurtame filme pasakojama gyvenimiška drama apie meilės trikampyje atsidūrusį tėvą ir sūnų, siužete subtiliai įkomponuotos Lietuvos istorinės realijos.
Režisierius G. Lukšas. Scenarijaus autorius Romualdas Granauskas. Operatorius Rimantas Juodvalkis. Kompozitorius Bronius Kutavičius. Dailininkas Galius Kličius. Kostiumų dailininkė Gražina Remeikaitė. Montažas Mingailė Murmulaitienė. Vaidina Vaiva Mainelytė, Valentinas Masalskis, Algimantas Masiulis, Justina Širvinskaitė.
Filmas bus rodomas lietuvių kalba. Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Trumpai apie renginius
Diena | Vieta | Laikas | Filmas |
Rugpjūčio 2 d. | Kino salė, V a. | 12 val. | Herkus Mantas 1972 m., istorinė drama, 148 min., rež. M. Giedrys |
Rugpjūčio 9 d. | Kino salė, V a. | 12 val. | Velnio nuotaka 1974 m., muzikinis filmas, 78 min., rež. A. Žebriūnas |
Rugpjūčio 16 d. | Kino salė, V a. | 12 val. | Sadūto tūto 1974 m., vaidybinis, 78 min., rež. A. Grikevičius |
Rugpjūčio 23 d. | Kino salė, V a. | 12 val. | Faktas 1980 m., drama, 86 min., rež. A. Grikevičius |
Rugpjūčio 30 d. | Kino salė, V a. | 12 val. | Vasara baigiasi rudenį 1981 m., psichologinė drama, 90 min., rež. G. Lukšas |