Ketvirtadienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lankėsi užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai, į mūsų šalį atvykę tobulinti savo kompetencijų, su kolegomis pasidalinti įžvalgomis apie pasaulio lietuvių veiklą. Turtinga Dokumentinio paveldo tyrimų departamento (DPTD) darbuotojų suorganizuota dienos programa Nacionalinėje bibliotekoje – tik viena Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kasmet organizuojamų kalbos ir kultūros kursų dalis. Jau rugpjūčio 6-ąją Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks dar viena gražią renginių mozaiką papildanti diskusija „Kas vienija pasaulio lietuvius?“
Iš Egipto, JAV, Austrijos, Suomijos, Liuksemburgo, Rusijos, Estijos, Baltarusijos atvykusius pedagogus sveikino ir įvairialypę Nacionalinės bibliotekos veiklą, vaidmenį kultūrinės diplomatijos lauke pristatė jos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Pasak jo, Lietuvos nacionalinė biblioteka peržengia klasikinės bibliotekos modelio rėmus. Biblioteka ne tik kaupia informacijos klodus, bet ir organizuoja įvairius renginius, parodas, plėtoja edukacinę veiklą, prisiima valstybės identiteto saugojimo funkciją.
Generalinis direktorius pabrėžė, kad biblioteka daug dėmesio skiria informacijos sklaidai, kultūrinei diplomatijai, nuolat bendradarbiauja su Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijomis, užsienio šalių ambasadomis Lietuvoje. Čia vyksta valstybinės reikšmės susitikimai. „Tapome kultūrinės diplomatijos ir politinės komunikacijos centru. Netipiška, tačiau natūralu, nes mes disponuojame identiteto, tapatumo resursais“, – svarstė prof. dr. R. Gudauskas.
Jam pritarė DPTD vadovė Jolanta Budriūnienė. Ji akcentavo Nacionalinės bibliotekos bendradarbiavimo su Lietuvos ambasadomis užsienyje, Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijomis reikšmę, bendrų darbų, projektų plėtros svarbą. DPTD vadovės teigimu, biblioteka jau keletą metų palaiko ryšius su kultūros atašė, kurie, baigę diplomatinę misiją vienoje iš ambasadų, grįždami į Lietuvą, visą savo darbo archyvą perduoda Nacionalinei bibliotekai. Šie dokumentai kaupiami archyviniuose fonduose, o juos galima tyrinėti, nagrinėti, matyti tendencijas, kuriuo metu ir kaip Lietuva buvo pristatoma užsienyje.
„Biblioteka turi ypatingą misiją kaupti knygas, spaudą, informacijos apie tai, kas užsienyje publikuota apie Lietuvą ir skurta pačių lietuvių, klodus. Mes sistemingai kaupiame, renkame, fiksuojame lietuvių autorių knygas, išleistas užsienyje, tai svarbus archyvinio dokumentinio paveldo masyvas“, – kalbėjo J. Budriūnienė.
Turiningą dienos programą užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams suorganizavo Nacionalinės bibliotekos DPTD Lituanistikos skyriaus darbuotojai. Metodininkai-tyrėjai Valdonė Budreckaitė ir Matas Baltrukevičius pristatė kilnojamąją parodą „Užsienio profesionalai – Lietuvai“ ir pagal ją parengtą žaidimą „Lietuvon“. Žaisdami šį žaidimą pedagogai susipažino su 1918–1940 m. Lietuvoje dirbusiais užsienio profesionalais: lakūnais, architektais, medikais, teisininkais ir daugeliu kitų.
Metodininkė-tyrėja dr. Ina Ėmužienė mokytojams pristatė lituanistinės edukacijos pėdsakus lietuvių diasporos radijo programose. Mokslininkė, remdamasi gausiais pavyzdžiais, analizavo lietuvių radijo programas, veikusias Amerikoje, jų formas, organizacinius principus, reprezentaciją ir turinį. Lituanistikos skyriaus vadovas prof. dr. Dainius Vaitiekūnas dalijosi įžvalgomis apie medijų vaidmenį ir intermedialumo žymes lituanistinio švietimo procese. Mokslininkas kvietė įsitraukti į diskusiją ir aptarti, kaip šiuolaikines medijas ar net dalykus, kurie jaunus žmones dažnai blaško, atitraukia dėmesį nuo mokymosi, efektyviai išnaudoti mokymo ir mokymosi procese.