Įkvepiančios moterys: žymios filosofės

Filosofija daugybę amžių buvo laikoma vyrų veikla, todėl filosofijos istorija yra nuženklinta vyrų vardais. Moterų indėlis filosofijoje nėra deramai įvertintas ir tebėra menkai nušviestas. Šių knygų ekspozicijų ciklas yra pastanga pristatyti keletą žymių moterų mąstytojų, supažindinti su jų darbais, saugomais Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fonduose. Pirmoji knygų ekspozicija skirta anglų filosofei Annei Conway (1631–1679) ir žydų kilmės vokiečių ir amerikiečių filosofei, politikos teoretikei Hannah’ai Arendt (1906–1975).

Ankstyvaisiais naujaisiais amžiais intelektualinėje priespaudoje gyvenusi ir už išsilavinimą turėjusi kovoti anglų filosofė A. Conway išsiugdė drąsų mąstymą. Jos knyga „Seniausios ir naujausios filosofijos pradai“ yra įdomiausias ir originaliausias moters parašytas XVII a. filosofijos veikalas. A. Conway siūlo pasaulio supratimą, grįstą trimis skirtingomis substancijomis: Dievu, Kristumi ir sukurtuoju pasauliu. Jos manymu, šis supratimas priimtinas visoms religijoms, įskaitant krikščionis, žydus ir musulmonus. A. Conway tekstas pirmą kartą buvo publikuotas lotyniškai 1690 metais Amsterdame, jau po mąstytojos mirties. Po poros metų pasirodė ir jo angliškas leidimas. Šiuo metu yra rengiamas naujas angliškas šio traktato vertimas, taip pat kūrinį galima skaityti ispanų ir lenkų kalbomis. Į lietuvių kalbą tekstą iš lotynų kalbos išvertė Laurynas Adomaitis.

Viena iš produktyviausių moterų mąstytojų H. Arendt, pradėjusi nuo šv. Augustino tyrinėjimų, pergyvenusi Antrąjį pasaulinį karą ir Holokaustą, savo mąstymo kelionę tęsė politinėje erdvėje. Visą gyvenimą bandė suprasti XX amžiaus blogį, totalitarizmą ir Holokaustą. Šias politines įžvalgas aprašė knygoje „Totalitarizmo ištakos“, kurioje pabrėžė, kad tiek komunizmas, tiek nacizmas savo kilme susiję su antisemitizmu ir imperializmu, o abu šie režimai yra vienodai tironiški. Vienas įspūdingiausių apmąstymų apie blogio šaknis žmoguje, apie tai, kaip lengva prarasti žmogiškumą, kokia plona riba yra tarp padoraus žmogaus ir niekšo, pateiktas H. Arendt knygoje „Eichmannas Jeruzalėje: ataskaita apie blogio banalumą“, paremtoje penkių dalių reportažu žurnalui „The New Yorker“ iš Jeruzalėje vykusio vieno pagrindinių Holokausto organizatorių Vokietijoje nacio Adolfo Eichmanno teismo. Dėl šios knygos H. Arendt buvo smarkiai kritikuojama. Neigiamų reakcijų sulaukė jos teiginys, kad A. Eichamannas – ne psichopatas ar antisemitas, o normalus ir sveikas funkcionierius, kuriam svarbiausia – kuo geriau atlikti užduotis, kad galėtų siekti karjeros. Tai paskatino ją nuo apmąstymų apie politiką pereiti prie svarstymų apie mąstymą ir sprendimo galią, ieškoti saugiklių žmogaus vidujybėje. Šiandien aktualesnis jos politinis mokymas nei svarstymai apie mąstymą. Tik politiškai aktyvūs piliečiai gali užtikrinti valstybės institucijų funkcionavimą ir konstitucijos veikimą.

Lietuviškai taip pat išleistos šios autorės knygos: „Tarp praeities ir ateities: aštuoni politinės filosofijos etiudai“ (1995), „Žmogaus būklė“ (2005). Šiuose darbuose daug originalių minčių apie politikos prigimtį, politinio veiksmo svarbą, žmogaus proto gebėjimus.

Su šios temos leidiniais galite susipažinti Humanitarinių mokslų skaitykloje, o literatūros, esančios kituose Nacionalinės bibliotekos fonduose, sąrašą rasite čia ›

Primename, kad Nacionalinės bibliotekos informacijos paieškos konsultantai padeda parinkti labiausiai tinkamą medžiagą studijoms ar tyrimams, pataria, kaip efektyviai naudotis bibliotekoje esančiais dokumentais, kaip surasti reikiamą leidinį kitoje bibliotekoje, siūlo pagalbą naudojantis elektroniniais ištekliais. Daugiau informacijos rasite čia.