2019 m. rugsėjo 11 d.

Ratai ir raštai: Antanas Poška ir Matas Šalčius

2019-aisiais viešojoje erdvėje nestokota Antano Poškos (1903–1992) ir Mato Šalčiaus (1890–1940) paminėjimų. 1929 m. šie nuotykių nebijantys lietuviai iš Kauno motociklu iškeliavo į Rytus. Sukorę nemažai kilometrų Europos, Afrikos, Azijos keliais, jie išsiskyrė Irane. Abiejų keliautojų knygos – liudijimai apie autentišką, turistams dar nepritaikytą pasaulį, koks jis buvo prieš 90 metų.

2018–2019 m. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo nufilmuoti keli pašnekesiai, kurie sudėti į „Knyginyčios“ laidą, skirtą A. Poškai ir M. Šalčiui.

Dr. Dalia Cidzikaitė, Nacionalinės bibliotekos darbuotoja, tvarkė bibliotekoje saugomus M. Šalčiaus archyvus. Pasak jos, šis labai įvairus ir įdomus dokumentų rinkinys turi daug dėmesio vertų šakų bei atšakų. M. Šalčius buvo labai verslus ir veiklus žmogus. Jis atstovavo ne vienai Lietuvos organizacijai, keliems leidiniams. Keliautojas ir žurnalistas nestokojo temų bei veiklos sričių: antai Filipinuose M. Šalčius skaitė paskaitą apie Mandžiūriją, susirašinėjo su egiptiečiu dėl Lietuvos pieno produktų eksporto į tą Afrikos šalį. D. Cidzikaitės vertinimu, M. Šalčius turėjęs puikų humoro jausmą – apie tai galima spręsti iš jo humoreskų. Ji nurodo galimą tolimesnių tyrinėjimų kryptį – ieškoti M. Šalčiaus rašinių užsienio leidiniuose, anglų kalba jis rašęs ir į Kinijos leidinius.

Vertėja, žurnalistė Daiva Vilkelytė narsto M. Šalčiaus ir A. Poškos asmenybes, kiek apie tai galima spręsti iš jų knygų. Galbūt charakterių skirtumai privedė prie to, kad keliautojai išsiskyrė. Nors dabar jie gali atrodyti kaip vienas asmuo, iš tiesų tai labai skirtingi žmonės: visko matęs, miestiečiu tapęs M. Šalčius ir trylika metų jaunesnis, nuo žemės neatitrūkęs A. Poška. 1929-aisiais M. Šalčius jau buvo nugyvenęs įvykių kupiną gyvenimą: pabuvojęs tiek caro kalėjime, tiek rusų armijoje, iš kurios, tikėtina, dezertyravo, daug visokiausių dalykų nuveikęs nepriklausomoje Lietuvoje, jis rašė įvairiems užsienio leidiniams. D. Vilkelytė, cituodama M. Šalčių, jį apibūdina taip: tai Lietuvos patriotas, kuriam buvo per ankšta tėvynėje.

M. Šalčiaus gerbėja žurnalistė Vaiva Sapetkaitė ėmėsi A. Poškos skaitymų. Ji lygina žurnalistinį, informatyvų M. Šalčiaus stilių su dienoraštį primenančiais A. Poškos tekstais. Bet ne vien stilius skyrė abu keliautojus. M. Šalčiaus apsukrumas liudija apie jo dalykines savybes, ir to nepakanka griežtiems moraliniams vertinimams, o A. Poška, tiesa, jau po visų kelionių, liudijo savo moraliniais pasirinkamais: nacių laikais gelbėjęs žydiškas knygas, jis atsisakė naikinti nepageidautinas knygas sovietų okupacinės valdžios įsakymu ir dėl to buvo įkalintas, paskui ištremtas.

Taip pat žiūrėkite:

• Nuo Baltijos iki Bengalijos: Antano Poškos keliais