Paminėtos Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-osios metinės

Rugsėjo 17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko konferencija „Antrojo pasaulinio karo istorinė atmintis“, skirta Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-osioms metinėms paminėti. Ją organizavo Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos ambasada, Vytauto Didžiojo universitetas ir Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai, ekspertai ir muziejų atstovai iš Lietuvos ir Lenkijos, susirinkę diskutuoti apie Antrojo pasaulinio karo reikšmę Vidurio ir Rytų Europai, apie istorinę atmintį, apie tragiškas patirtis ir apie tai, kaip kalbėti, šviesti, mokyti jauniausią kartą apie šį karą.

Konferencijoje sveikinimo žodį tardamas Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas pabrėžė, kad bibliotekoje telkiasi bendruomenės, siekiančios diskutuoti visuomenei aktualiais klausimais, ir biblioteka yra ta vieta, kur tiems klausimams spręsti gali susitikti profesionalūs tyrėjai ir atsakymų į juos ieškantys visuomenės nariai. „Taip biblioteka realizuoja savo misiją – būti visuomenei vertę kuriančia institucija“, – teigė bibliotekos vadovas.

Susirinkusius sveikindamas Lietuvos Respublikos kultūros ministras dr. Mindaugas Kvietkauskas atkreipė dėmesį, kad Antrojo pasaulio karo padariniai iki šiol veikia mūsų mąstymą. Jis atminties kultūroje išskyrė tris galimas reakcijas į tokias dideles traumas: amneziją, teisingo atlygio ieškojimą ir lėto, kantraus tiesos pažinimo siekį. Būtent pastarasis pažinimo kelias, anot ministro, gali atvesti prie to, kad vienokios ar kitokios rūšies prievartos ratas sustotų ir galėtume padėti tašką. Kad atsirastų kitokios ateities galimybė, kad nebūtume amžinai įkalinti kruvinos Antrojo pasaulinio karo praeities.

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris konferencijos dalyviams iš artimųjų patirties papasakojo, kaip, pasirašius Molotovo–Ribentropo paktą, susiaurėjo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žydų galimybės gauti vizas ir laiku pabėgti nuo artėjančios mirties. Todėl, E. Zingerio manymu, turime suvienyti visas pajėgas, kad visam pasauliui galėtume pasakyti, jog Lietuva, Lenkija, Latvija ir Estija buvo pavergtos bendrai susijungusių priešų, o žuvę žmonės buvo ypatinguose spąstuose ir mirties link ėjo pagreitintai.

Pirmojoje konferencijos diskusijoje „Antrojo pasaulinio karo reikšmė Europai ir atmintis apie jį šiandien“ dalyvavo Antrojo pasaulinio karo muziejaus Gdanske direktoriaus pavaduotojas prof. habil. dr. Grzegorzas Berendtas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti narys prof. Šarūnas Liekis ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa Latvytė-Gustaitienė, pokalbį moderavo VDU Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andrzejus Pukszto.

Pašnekovai kalbėjo apie kultūrinę atmintį, už kurios puoselėjimą yra atsakingos valstybės institucijos. Atkreiptas dėmesys, kad siekiant visapusiškai ir tiksliai atskleisti praeitį, labai svarbi yra atminties politika. Kitaip nei Lenkijoje, Lietuvoje ilgą laiką nebuvo aiškios atminties politikos vizijos, išgrynintos versijos, kurios laikytųsi dauguma šalies gyventojų. O kai nėra aiškios politikos, nėra ir aiškios politikų atsakomybės. Didžiausias iššūkis Lietuvoje – politinis korektiškumas ir politinis pataikavimas, stengiantis nutylėti nemalonius dalykus ir traumines patirtis. Viena vertus, norima save pateisinti, bandoma kalbėti atviriau, bet vis dėlto stengiamasi šį tą nutylėti. Vis dėlto istorikai turi tam tikrus faktus ištirti visapusiškai, iš įvairių perspektyvų. Pagrindinį dėmesį reikėtų skirti naratyvui, kuris visapusiškai atskleistų istorinius įvykius, ir kurti tiesa paremtą ateitį.

Antrojoje konferencijos diskusijoje „Kaip kalbėti ir mokyti apie Antrąjį pasaulinį karą jaunąją kartą? Koks yra institucijų, muziejų ir memorialinių vietų vaidmuo šiame procese?“ dalyvavo Aušvico–Birkenau valstybinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas, Tarptautinio edukacijos apie Aušvicą ir Holokaustą centro direktorius Andrzejus Kacorzykas, IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis, Europos atminimo ir solidarumo tinklo instituto direktorius Rafałis Rogulski ir istorikas, buvęs Panerių memorialo vadovas Zigmas Vitkus. Pokalbį moderavo publicistas, žurnalistas, politikos apžvalgininkas Donatas Puslys. Dalyviai diskutavo apie tai, su kokiais iššūkiais susiduriama kalbant apie Antrąjį pasaulinį karą su mokiniais, ir pasidalino patirtimi, kaip jų atstovaujamos institucijos prisideda formuojant teisingą suvokimą apie to meto politinius įvykius.

Konferencijos dalyviai taip pat turėjo progą susipažinti su paroda „Kova ir kančios. Lenkijos piliečiai Antrojo pasaulinio karo metu“. Parodą parengė Gdansko Antrojo pasaulinio karo muziejus ir Lenkijos užsienio reikalų ministerija.

Tiesioginės transliacijos įrašas Nacionalinės bibliotekos „YouTube“ kanale ›

Daugiau nuotraukų ›