Diskusijoje svarstytos jaunimo įsitraukimo į kultūrą galimybės

Rugsėjo 17 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko diskusija „Jaunimas ir kultūros paveldas“. Tai ketvirtasis Kultūros ministerijos organizuojamo diskusijų ciklo „Tarp eilučių“ renginys, kuriame siekta ieškoti naujo, kitokio žvilgsnio į senas kultūros paveldo problemas, pabrėžiant jaunimo požiūrį į paveldą, jo domėjimąsi, iniciatyvumą ir dalyvavimą kultūros paveldo aktualinimo veiklose.

Diskusijoje dalyvavo viešosios įstaigos „Atrask Raseinius“ vadovas, kultūros istorikas, mokytojas Arnas Zmitra, kultūros paveldo festivalio „Heritas“ ir kitų kultūros renginių organizatorė, Kultūros paveldo centro darbuotoja Erika Kielė, projekto „Misija Sibiras“ vadovė Aistė Eidukaitytė, Lietuvos kultūros viceministrė, Vytauto Didžiojo universiteto menotyros mokslų daktarė dr. Ingrida Veliutė, istorikas, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikas Karolis Zikaras, pokalbį moderavo Vilniaus politikos analizės instituto medijų analizės programos vadovas, publicistas Donatas Puslys.

Kultūros viceministrė dr. I. Veliutė atkreipė dėmesį, kad vaikams ir jaunimui šiais laikais jau įprasta naudotis technologijomis, o kultūros darbuotojų uždavinys – užpildyti jas turiniu. Siekiant šio tikslo labai svarbi yra kryptis – kur link einame. O atskirų institucijų kryptys dabar labai individualios, todėl skatinama ieškoti kompromiso – kas mums yra svarbu ir ką reikia stengtis išsaugoti. Jeigu neturime pakankamai žinių ir mokslinių tyrimų duomenų, negalime pasakyti, ko mūsų paveldo kultūrai reikia, o ko ne. Stengiamasi tartis ir kalbėtis su visuomene, su tais, kurie nori apie tai kalbėti. Tai paskatina gerus kultūros paveldo išsaugojimo ir sklaidos sprendimus.

Apie manipuliacijas viešojoje erdvėje kalbėjęs istorikas K. Zikaras akcentavo, kad daugiausia klausimų dabar sukelia sovietinis paveldas – ar jis tiek pat vertingas kaip ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų istoriniai reliktai ar pan. Pasak jo, mes gyvename unikaliais laikais, nes dauguma vertybių, kurios buvo įsitvirtinusios po Antrojo pasaulinio karo, revizuojamos. Todėl turi atsirasti nauja kultūra ir mes visi ją kuriame. Istoriko manymu, turime išmokti gyventi šioje realybėje, tačiau neturime jos bijoti.

Projekto „Misija Sibiras“ vadovė A. Eidukaitytė pirmiausia pabrėžė, kad jaunoji karta iš esmės neturi savo istorinių įvykių, galimybės kovoti ir numirti už savo tėvynę. Todėl labai svarbu leisti jiems tiesiogiai prisiliesti prie istorinio ir kultūrinio paveldo. Kaip pavyzdį pašnekovė pateikė misijos dalyvių patirtį – kaip jie jaučiasi savo rankomis sumeistravęs pirmą medinį kryžių. Ir ši autentiška patirtis, tiesiogiai perteikiama susitikimuose su moksleiviais, yra labai paveiki priemonė siekiant įtraukti jaunimą į kultūros paveldą.

Apie tiesioginio prisilietimo prie kultūros paveldo patirtį kalbėjo ir kiti pašnekovai. Mokytojas A. Zmitra teigė pastebėjęs, kad šiuolaikiniai vaikai, turėdami neribotas prieigos prie informacijos galimybes, jau mano, kad viską gali pamatyti per „Youtube“ ar kitus kanalus. Tačiau taip nėra. A. Zmitra papasakojo, kaip vaikus įtraukė ir daug klausimų sukėlė bažnyčioje surastas senas dokumentas ar iš Sibiro parvežta beržo tošis. Toks tiesioginis santykis su istorija, kultūra suteikia galimybę daug ką vaikams paaiškinti apie reiškinį ir jo kontekstą. Vis dėlto, kalbant apie paveldo edukaciją, švietimo sistemoje yra spraga, todėl viskas priklauso tik nuo mokytojo ir jo iniciatyvos. Nėra tinkamos komunikacijos tarp institucijų – kas ir kiek turėtų tuo rūpintis.

Kaip vienas iš būdų sudominti jaunimą kultūros paveldu minėtos ir naujosios technologijos. Pasak festivalio „Heritas“ organizatorės E. Kielės, šiuolaikinis jaunimas labai imlus, bet kartu labai nekantrus. O kultūros paveldui, istorijai reikia kantrybės. Todėl reikia pasitelkti naująsias technologijas, kad jaunimui būtų įdomu, pažvelgti į paveldą kitu kampu. Tai padaryti gali padėti specialistai iš šalies ir pasiūlyti įdomių sprendimų. Pašnekovės teigimu, kai paveldą išmokstama suprasti ir interpretuoti, jis tampa artimesnis.