2019 m. spalio 8 d.

Diskusija su klimato kaitos ekspertais, mokslininkais, verslininkais  ir jaunimu – Lietuvos politikos forume

Žurnalistas Edmundas Jakilaitis kartu su viešąja įstaiga „Pilietinė medija“, „Laisvės“ TV, DELFI TV, „Lietuvos ryto“ TV ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, pasitelkę viešojo ir privačiojo sektorių ekspertus, ieškojo atsakymų į klausimą, ar Lietuvos valdžia ir visuomenė yra pajėgūs ir yra pasirengę keisti situaciją dėl globalių klimato kaitos procesų. Forume kalbėjo: Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Egidijus Rimkus; klimatologė, meteorologė, geografė, fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė; apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas; Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis; judėjimo „Fridays For Future Vilnius“ atstovė Justina Anglickytė . Diskusiją moderavo E. Jakilaitis.

Pasak mokslininko prof. E. Rimkaus, klimato kaita – tai neabejotinai viena ryškiausių problemų, su kuria XXI a. susiduria žmonija. Šis reiškinys, atsiradęs dėl intensyvios žmogaus veiklos, yra kompleksiškas, visuotinį poveikį turintis procesas. Žmonija vis labiau veikia klimatą ir vidutinę atmosferos temperatūrą. Šiuo metu vyraujanti vidutinė jos temperatūra yra 0,85 laipsnio aukštesnė nei XIX a. pabaigoje. Pastarieji treji metai buvo šilčiausi nuo tada, kai buvo pradėta registruoti vidutinė temperatūra; Baltijos jūra yra viena užterščiausių jūrų pasaulyje. Mokslininkų nuomone, 2 laipsnių temperatūros padidėjimas, palyginti su ikipramonine epocha, būtų ta riba, kurią peržengus prasidėtų itin pavojingi pasaulio aplinkos pokyčiai. Mokslininkai vieningai sutaria, kad efektyviai kovoti su klimato kaita įmanoma tik iš esmės pakeitus energijos gamybos būdus, t. y. nuo tradicinių (neatsinaujinančių) šaltinių perėjus prie atsinaujinančiųjų.  Tai – saulės, vėjo, geoterminiai, vandens, biomasės ištekliai, kuriuos naudojant į atmosferą nepatenka šiltnamio efektą sukeliančių medžiagų.

Kaip priminė klimatologė dr. A. Galvonaitė, 2015 m. Paryžiuje 195 valstybės susitarė dėl naujo klimato kaitos teisinio režimo. Šis susitarimas vertinamas kaip svarbus istorinis žingsnis nuo iškastinio kuro nepriklausančios ekonomikos link, numatantis ambicingus globalios temperatūros kilimą ribojančius ilgojo laikotarpio tikslus, signalizuojantis apie visišką iškastinio kuro atsisakymą, investuotojams į energetikos sektorių siunčiant aiškią žinią, kad ilguoju laikotarpiu didelėmis emisijomis pasižyminčios technologijos taps neperspektyvios. „Tačiau man didžiausias džiaugsmas yra švedės mergaitės Gretos Thunberg pasaulyje sukelta žalioji banga, kai ginti planetos drąsiai stoja ne mokslininkai, politikai ar valdininkai, o vaikai, kurie gyvens po mūsų“, – sakė A. Galvonaitė.

Lietuvoje pastaruoju metu vis labiau girdimas ir visuomeninis judėjimas „Fridays for future“ („Penktadieniai dėl ateities“). Kartą per mėnesį vyksta nedideli moksleivių ir studentų protestai. „Tai rodo, kad visuomenės sąmoningumas didėja. Politikų neveiksnumas kelia žmonių nepasitenkinimą“, – sakė „Fridays for future Vilnius“ atstovė J. Anglickytė.

Politikos apžvalgininkas R. Bogdanas, nors ir sveikino šias iniciatyvas kaip didinančias Lietuvos pilietinės visuomenės gretas („tų vaikų politikai jau nebešokdins“), tačiau skeptiškai vertino pačią klimato kaitos politiką, įžvelgdamas, kad tai de facto yra kairiųjų jėgų politika, siekiant pasaulio gėrio ir galių perskirstymo.

Šiuo metu valdančiojoje daugumoje yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Partijos pavadinimas tarsi turėtų sakyti, kad politikai rūpinasi klimato kaita, aplinkosauga, tačiau jos lyderis prekiauja trąšomis, o biudžete, kai pritrūksta pinigų kokios nors darbuotojų grupės algoms, dešimtys milijonų eurų nesidrovint imama iš Klimato kaitos fondo. Už tai vieningai balsuoja valdančioji partija – teigė diskusijos dalyviai.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas R. Dargis visiems linkėjo kritinio mąstymo ir sveikino auditorijos pastabą, kad į klimato kaitą reikia žiūrėti ne tik kaip į problemą, bet ir kaip į naujas galimybes.

Visą diskusijos vaizdo įrašą galite žiūrėti čia:

Daugiau nuotraukų ›