2019 m. lapkričio 7 d.

Lapkričio 7 d.: sakralūs pasaulio tekstai: „Tibeto mirusiųjų knyga“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai VU 440-ojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į šiuos klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir aiškinami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos ir tradicinės teologinės, ir akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

Kviečiame į septynioliktąjį ciklo susitikimą, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto tibetologas dr. Vladimiras Korobovas pristatys unikalų tibetietiškojo budizmo tekstą „Bardo thosgrol“ (བར་དོ་ཐོས་གྲོལ), kuris Vakaruose žinomas kaip „Tibeto mirusiųjų knyga“.

Šio teksto, pažodžiui verčiant „Didžiojo Išsilaisvinimo pomirtiniame tarpsnyje klausantis pamokymų“, autorystė priskiriama Tibeto tantrinio budizmo patriarchui Padmasambhavai (VIII a.), tačiau tekstas kaip apokrifinis lobis (terma) buvo atrastas buvo tik XV amžiuje. Vakarietišką šio teksto pavadinimą „Tibeto mirusiųjų knyga“ dėl tam tikrų paralelių su garsiąja Egipto mirusiųjų knyga 1927 m. pritaikė mokslininkas W. Evans-Wentzas. „Bardo thosgrol“ tekstas priskiriamas senosios Nyingma mokyklos tantrinių tekstų kanonui ir yra skirtas pasirengti mirčiai, supažindinti su išgyvenimais, kuriuos individo sąmonė patiria ir mirties momentu, ir po mirties, būdama vadinamosios tarpinės – bardo – būsenos, intervale tarp mirties ir atgimimo.

Paskaitoje bus pristatytos „Bardo thosgrol“ teksto istorinės atsiradimo peripetijos, pagrindiniai jo vertimai, įskaitant ir lietuviškąjį. Kas vyksta mirštant? Apie kokius mirties ženklus ir specifinius ritualus, kuriuos reikia atlikti artėjant mirčiai ar jai įvykus, kalbama šiame tekste? Bus nagrinėjamas „Bardo thosgrol“ istorinis kontekstas, aptariama teksto struktūra, turinys ir pagrindinės doktrinos. Galiausiai bus siekiama plačiau aptarti šio teksto reikšmę ir vietą budizmo kultūroje, apžvelgti jo recepciją Vakaruose.

Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai“ kuratorius – VU Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto profesorius habil. dr. Audrius Beinorius.

Ankstesni renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai“ vaizdo įrašai.

Numatomos tolesnės paskaitos (seka gali keistis) apie šias knygas:

• „Kojiki“ („Nihon shoki“) (pranešėja dr. Jurgita Ignotienė);
• „Masnavi“ („Rūmi“) (pranešėjas lekt. Algimantas Litvinas).

Skaitytos paskaitos apie šias knygas:

• „Rigvedą“ (pranešėjas lekt. Šarūnas Šimkus);
• „Gilgamešo epą“ (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
• Torą (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė);
• „Egipto mirusiųjų knygą“ (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
• Upanišadas (prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
• „Bhagavadgytą“ („Viešpaties giesmė“) (pranešėjas lekt. Vytis Vidūnas);
• Talmudą (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė);
• Naująjį Testamentą (pranešėjas prof. habil. dr. Vytautas Ališauskas);
• Patandžalio „Joga sūtrą“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
• „Pali kanoną“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
• Koraną (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
• Suną (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
• „I-Ching“ („Permainų knyga“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
• „Dao De Jing“ (Liao Zi „Knyga apie kelią ir dorą“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
• „Lun Yu“ (Konfucijaus „Apmąstymai ir pašnekesiai“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
• „Lotoso sūtrą“ (pranešėjas Gediminas Giedraitis).

Trumpai apie renginį

Data	lapkričio 7 d.
Laikas	18 val.
Vieta	Renginių erdvė, III a.
Trukmė	2 val.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Organizatoriai	Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų institutas
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“