2019 m. lapkričio 4 d.

Garsajuosčių sugrįžimas

Ar dar prisimenate, kaip skamba garsajuostės? Tą nostalgišką durelių uždarymo garsą ir nedidelį skaidraus plastiko langelį, kuriame buvo matyti, kaip sukasi kasetės juosta? Daugeliui jos kelia prisiminimų, o kitiems ši laikmena gal net ir visai nėra žinoma. 

Garsajuosčių (audiokasečių) istorija prasidėjo dar 1963 m., jas sukūrus belgų kompanijai „Philips“. Pirmiausia jos buvo sukurtos diktofonams, o vėliau, patobulinus technologiją, jų paskirtis prasiplėtė – pradėta kurti nešiojamuosius garso grotuvus, garso įrašinėjimas tapo prieinamas ir neprofesionalams. Įdomu tai, kad pirmasis kasečių grotuvas buvo pristatytas 1968 m. ir skirtas naudoti automobilyje. Nuo 1970 m. pradžios iki 1990 m. kasetės kartu su vinilo plokštelėmis buvo vienas labiausiai paplitusių muzikos įrašų formatų. Tačiau ilgainiui tobulinant įrašų garso kokybę kasetes pakeitė kompaktiniai diskai. 2002 m. rinkoje garsajuosčių beveik nebeliko ir jos virto klasika. Netikėta, tačiau šiandien kasetės vėl grįžta. Šiuolaikiniai atlikėjai vis dažniau renkasi šį formatą, grąžindami nostalgiškus potyrius klausytojams.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomos net 6094 garso kasetės. Iš jų 3470 lietuviškų, o 2624 užsienio. Daugiausia iš jų yra populiariosios muzikos, tačiau rasite ir klasikos, roko, džiazo bei literatūros įrašų. 

Visą lapkričio mėnesį Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje kviečiame klausytis įvairių žanrų lietuvių ir užsienio atlikėjų garsajuosčių, o norintiems plačiau susipažinti su bibliotekoje saugoma kolekcija kasečių bus galima užsisakyti iš Garso įrašų fondo.