2020 m. sausio 15 d.

Sausio 15 d. – vasario 9 d.: paroda „Markas Maruličius (Marko Marulić) – Europos humanistas“

Zagrebo universitetinė ir nacionalinė biblioteka, bendradarbiaudama su Kroatijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristato parodą „Markas Maruličius (Marko Marulić) – Europos humanistas“.

Kroatų literatūros tėvu vadinamas Marko Maruličius (1450–1524) – kroatų rašytinės kūrybos ir kroatiško žodžio simbolis, o Zagrebo nacionalinė universitetinė biblioteka, kaip šimtametė kroatiškų knygų ir rašytinio žodžio saugotoja bei iždininkė, su visu savo fondu, o ypač ta jo dalimi, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su M. Maruličiumi, tik patvirtina jo privilegijuotą vietą kroatų ir Europos literatūroje.

M. Maruličius rašė kroatų, lotynų ir šiek tiek italų kalbomis, vertė iš lotynų ir italų į kroatų kalbą bei iš kroatų ir italų − į lotynų kalbą. Jis buvo ne tik ypač religingas, bet ir tikras humanistas bei įvairialypis eruditas. Kadangi gyveno viduramžių ir naujųjų amžių sandūroje, rašė viduramžių temomis, tačiau joms suteikdavo naujas (atnaujintas) formas. M. Maruličius yra ne tik garsiausias XV–XVI a. kroatų rašytojas, bet ir daug platesnio masto humanistas, kurio dvasiniai ir moralinio pobūdžio tekstai lotynų kalba pelnė šlovę ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. M. Maruličiaus kūryba Kroatijos literatūrai turi labai svarbią reikšmę. Jo tekstai kroatų kalba pasirodė labai jautriu momentu, perėjimo iš vėlyvųjų viduramžių į renesansą laikotarpiu. Tuose tekstuose rašytojas sukaupė praeities palikimą ir įvaldė modernias poetines sąvokas, pasitelkęs šią sintezę parašė kūrinį, tapusį nepakeičiamu laimėjimu ir įkvėpimo šaltiniu ateinančioms kartoms.

Garsiausias M. Maruličiaus veikalas – epas „Judita“, pirmasis grožinės literatūros kūrinys kroatų kalba, dėl kurio šis humanistas imtas vadinti Kroatijos literatūros tėvu. M. Maruličiaus literatūrinis palikimas gausus ir įvairiapusis, pasižymintis puikiu stiliumi, bendrosiomis kompetencijomis, gebėjimu varijuoti ir prisitaikyti prie skirtingos skaitytojų publikos. Tiek jo poezija, tiek proza yra neabejotinai vertinga ir nepaprastai reikšminga tautinei kultūrai.

Nacionalinėje bibliotekoje pristatoma paroda, sudaryta iš 12 ekspozicinių stendų (lietuvių ir anglų kalbomis), kurie pasakoja apie M. Maruličiaus gyvenimą bei kūrybinį kelią, pateikia reprezentatyvią medžiagą iš Zagrebo nacionalinės ir universitetinės bibliotekos fondo. Parodoje pristatomas M. Maruličiaus gyvenimas ir kūryba, apžvelgiami žinomiausi jo veikalai, kurie jau XVI–XVII a. buvo daugelį kartų išleisti ir išversti į įvairias pasaulio kalbas. Tekstinis ir vaizdinis turinys supažindina su M. Maruličiaus įtaka iškilioms Europos asmenybėms.

Tarptautinę M. Maruličiaus reikšmę iliustruoja ir pateiktos kopijos iš daugybės pasaulio enciklopedijų, leksikonų, katalogų ir bibliografijų bei literatūrinių ir istorinių žinynų, kuriuose nušviečiami jo gyvenimas ir kūryba. Be to, M. Maruličiaus kūryba sugretinama su jo amžininkų kūryba. Tarp jų reikėtų paminėti lietuvį Martyną Mažvydą, pirmosios spausdintos knygos lietuvių kalba autorių ir leidėją.

Parodos atidarymo metu sveikinimo kalbas sakys Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Zagrebo nacionalinės ir universitetinės bibliotekos direktorė dr. Tatijana Petrić, Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ir Kroatijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Krešimiras Kedmenecas.

Parodos atidarymas vyks sausio 15 d. 17.00 val. Nacionalinės bibliotekos atrijuje, III a.

Trumpai apie parodą

Data	sausio 15 d. – vasario 9 d.
Atidarymas	sausio 15 d. 17 val. atrijus, III a.
Vieta	sausio 15–20 d. atrijus, III a. sausio 21 d. – vasario 9 d. Valstybingumo erdvė, II a.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Organizatoriai	Kroatijos Respublikos ambasada Lietuvoje Zagrebo nacionalinė ir universitetinė biblioteka
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“