2020 m. vasario 21 d.

Vilniaus knygų mugėje akistata su XX a. traumomis

Reaguojant į Lietuvos viešojoje erdvėje netylančias diskusijas, kaip vertinti XX a. vidurio įvykius Lietuvoje, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centras pakvietė 21-osios Vilniaus knygų mugės dalyvius į pokalbį-diskusiją „Akistatoje su XX a. vidurio traumomis: istorinio tyrimo perspektyvos“. Pokalbiu norėta išryškinti Lietuvos XX a. vidurio istorijos, ypač jos trauminių aspektų, tyrimų tendencijas, aptarti problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria šios tematikos tyrėjai.

Pokalbyje dalyvavo ir įžvalgomis dalijosi istorikai Arūnas Bubnys, Linas Venclauskas ir Antanas Terleckas. Kvietimą dalyvauti pokalbyje taip pat priėmė skirtingose Lietuvos mokslo ir studijų institucijose – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete – dirbantys tyrėjai. Pokalbį moderavo Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovė Ilona Strumickienė.

Vienas iš šiųmetės knygų mugės šūkių skelbia „Reikia būti atviram“. Atsispiriant nuo šios Jono Meko minties, pokalbio dalyviai buvo pakviesti pasvarstyti, ar Lietuvos istorikų bendruomenė atvira šiai tematikai. Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad šios sudėtingos tematikos tyrimai Lietuvoje atliekami, kad istorikai šios temos nevengia, tarpusavyje geranoriškai bendrauja, konsultuojasi. Pabrėžta, kad šia tema besidominčių tyrėjų yra beveik visose Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, veikia ir specializuota tyrimų institucija – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. A. Bubnys atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais dėl visuomenės spaudimo tarp tyrėjų ryškėja tam tikros savicenzūros tendencijos, o A. Terleckas pabrėžė pastaruoju metu išryškėjusį nesusikalbėjimą tarp profesionalių istorikų ir plačiosios visuomenės.

Pokalbyje aptartas klausimas, kaip aršios diskusijos, vertinant XX a. vidurio įvykius, veikia istoriją studijuojančius studentus, ar tos įtampos pritraukia jaunąją istorikų kartą tirti XX a. vidurio įvykius ir procesus, o gal kaip tik atbaido. Studijų procese dalyvaujančių pokalbio dalyvių L. Venclausko ir A. Terlecko nuomone, diskusijos šia tematika jaunųjų tyrėjų neatbaido, nors kartais ir galima išgirsti sakant, kad jos jau „nusibodo“.

Pokalbio dalyviai taip pat analizavo, kaip vertinami XX a. vidurio įvykiai, kokia asmeninė atsakomybė tenka tragiškų įvykių veikėjams. A. Bubnys, neseniai išleidęs knygą apie Vilniaus ypatingąjį būrį, tiesiogiai dalyvavusį vykdant žydų žudynes Paneriuose, trumpai pristatė knygos turinį ir atkreipė dėmesį, kad atskirų asmenų biografijos atskleidžia lietuvių įsitraukimo į šią struktūrą aplinkybes ir dinamiką. A. Terleckas pabrėžė, kad istorinis vertinimas gali skirtis nuo teisinio, ir šios tematikos tyrėjams iškyla teisinių nemalonumų rizika.

I. Strumickienė  pabrėžė, kad šio laikotarpio Lietuvos istorijos tyrimai yra aktualūs visuomenei, sulaukia jos dėmesio, o neretai ir kritikos: viešojoje erdvėje gana dažnai pasigirsta kaltinimų istorikams, kad jie nenaudoja dalies šaltinių, kad yra tendencingi – gina neoliberalizmo ar kraštutinės dešinės nuostatas ir apskritai blogai dirba savo darbą. Pokalbio dalyvių nuomone, šie ir kiti istorikams sakomi priekaištai iš dalies yra teisingi: nors tyrėjai naudoja visus Lietuvoje pasiekiamus šiai tematikai aktualius šaltinius, užsienyje esantys šaltiniai Lietuvos istorikų yra menkiau naudojami. Tai susiję ne su tyrėjų nenoru juos naudoti, bet su materialiniais ištekliais, skiriamais tyrimams įgyvendinti. Lietuvos mokslo ir studijų institucijos nedisponuoja reikiamais finansiniais ištekliais, kuriais galėtų finansuoti tyrėjų darbą užsienio atminties institucijose. A. Bubnys pabrėžė, kad norint deramai susipažinti su užsienyje esančiais šaltiniais, neužtenka kelių dienų ar savaičių darbo užsienio archyvuose, o finansuoti ilgesnio laikotarpio stažuotes nėra galimybių. A. Terleckas priminė, kad Rusijos archyvuose saugoma šiai tematikai aktuali medžiaga Lietuvos istorikams apskritai neprieinama.

Per trumpą vos 45 min. diskusiją pavyko paliesti vos keletą šios tematikos tyrėjams aktualių klausimų, susijusių su moksliniais tyrimais ir jų sklaida. Suvokdamas temos aktualumą, Adolfo Damušio demokratijos studijų centras ateityje ketina organizuoti renginių ciklą „XX a. okupacijų laikotarpio tyrimai: aktualijos ir naujienos“, kuriame bus plačiau ir išsamiau aptartos su okupacijų laikotarpiu susijusių tyrimų tendencijos, kylantys iššūkiai, pristatyti naujausių tyrimų rezultatai.

Daugiau nuotraukų ›