Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks semiotiko, literatūros kritiko Kęstučio Nastopkos parengtos naujos knygos „Įsiklausymai“ pristatymas. Renginį ves literatūrologas Dainius Vaitiekūnas.
Vilniaus universiteto profesorius emeritas K. Nastopka (g. 1940 03 18) – ilgametis Vilniaus pedagoginio instituto (vėliau – Lietuvos edukologijos universitetas) ir Vilniaus universiteto (nuo 1992 m.) profesorius, vienas iš Algirdo Juliaus Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro steigėjų Vilniaus universitete. 1957 m. baigė Biržų 2-ąją vidurinę mokyklą, 1962 m. – lituanistikos studijas Vilniaus universitete. 1962–1965 m. stažavo Rygos universitete. 1966–1972 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Nuo 1971 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 1966 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvių ir latvių literatūrų ryšiai (1800–1917 m.)“, 1986 m. – habilituoto daktaro disertaciją „Lietuvių eilėraščio poetika (XX amžius)“. 2012 m. „už pasaulinį pripažinimą pelniusius lietuviškosios semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną“ jam skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Jis apdovanotas Latvijos Trijų Žvaigždžių ordinu (1997), Prancūzijos Akademinės palmės ordinu (2007), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2015).
Svarus K. Nastopkos indėlis į A. J. Greimo (Paryžiaus) semiotinės mokyklos plėtrą Lietuvoje. Vienas pirmųjų semiotikos dėstytojų ir populiarintojų Lietuvoje yra išvertęs ne vieną A. J. Greimo straipsnį ir jo knygas „Struktūrinė semantika. Metodo ieškojimas“ (2005), „Maupassant. Teksto semiotika: praktinės pratybos“ (kartu su S. Žuku). Sudarė A. J. Greimo straipsnių rinktinę „Lietuvių mitologijos studijos“ (2005). Jo paties semiotiniai tyrimai pristatyti knygose „Reikšmių poetika“ (2002) ir „Literatūros semiotika“ (2010). Kaip akylas ir drąsus literatūros kritikas, daug nuveikė, kad būtų pripažinti ir skaitomi naujos kartos poetai: Jonas Juškaitis, Tomas Venclova, Marcelijus Martinaitis, Sigitas Geda, Judita Vaičiūnaitė, Vytautas P. Bložė. Jo atidžia analize pagrįsti lietuvių poezijos tyrinėjimai apibendrinti knygose „Lietuvių eilėraščio poetika: XX amžius“ (1985) ir „Išsprūstanti prasmė“ (1991). Pasižymėjo taip pat lyginamosios literatūros srityje tyrinėdamas literatūrinius lietuvių ir latvių (kn. „Lietuvių ir latvių literatūrų ryšiai“, 1971) ir kitų šalių literatūrų, literatūros ir dailės ryšius.
Naujausia K. Nastopkos knyga „Įsiklausymai“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla) skaitytojui siūlo įsiklausyti ir neskubant mėgautis atidžiomis semiotiko akimis skaitoma literatūra: K. Donelaičio, Maironio, B. Sruogos, A. Nykos-Niliūno, E. Matuzevičius, A. Žukausko, T. Venclovos, M. Martinaičio. H. Čigriejaus, J. Vaičiūnaitės, J. Apučio, V. Braziūno, G. Norvilo ir daugelio kitų rašytojų kūryba. Pasak autoriaus, „Kad suprastum, ką sako literatūros tekstas, būtina ne tik jį išklausyti, bet ir įsiklausyti.“
Trumpai apie renginį
Data | kovo 17 d. |
Laikas | 17.30 val. |
Vieta | Valstybingumo erdvė, II a. |
Trukmė | 1,5 val. |
Dalyvavimas | įėjimas laisvas |
Daugiau informacijos | socialiniame tinkle „Facebook“ |