Atidaryta paroda „...nuo šiol vėl Nepriklausoma. Kovo 11“

Lietuvos valstybės naujasis archyvas kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir partneriais, minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30 metų jubiliejų, atidarė unikalių dokumentų parodą „...nuo šiol vėl Nepriklausoma. Kovo 11“.

„Sveikinu šioje demokratinėje erdvėje susirinkusius žmones, užsikrėtusius laisvės virusu ir nebijančius uždaroje erdvėje švęsti Kovo 11-osios“, – Nepriklausomybės Akto signatarus, į parodos atidarymą atvykusius svečius ir bibliotekos lankytojus nuotaikingai pasveikino renginio vedėjas, aktorius Rimantas Bagdzevičius. Jis perskaitė pirmojo faktinio atkurtos Lietuvos vadovo – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio laišką: „Šiuo metu esu istorinėje Prezidentūroje Kaune. Susidubliavo renginiai. Jums sakau, kad neatsižadu nė vieno Kovo 11-osios ir vėliau padėtų parašų. Linkiu jums nesvyruoti, neabejoti, nes tik taip mes laimėjom!“

Sveikinimo žodį tarė Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras Aleksandras Abišala, kuris prisipažino, kad seniau buvo linkęs manyti, kad neverta švęsti Kovo 11-osios: „Maniau turime mes tų valstybei svarbių datų. Reikia daugiau dirbti, o ne švęsti, kol supratau, kad istorija – tai neišnaikinamas virusas kraujuje, kurį turime perduoti jaunimui, kaip mums Lietuvos valstybės istoriją perdavė mūsų tėvai ir seneliai. Nes būtina mokytis iš istorijos ir jausti atsakomybę už savo valstybę. Todėl reikia švęsti, kalbėtis, prisiminti ir pagerbti.“

Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė priminė ne tik kovo 11 d. vykusių Seimo posėdžių chronologiją ir balsavimo rezultatų statistiką, bet ir tai, kad laisvė nėra duotybė, už ją reikia kasdien kovoti. „Tiek 1918 m. vasario 16 d., tiek 1990 m. kovo 11-ąją lietuvių tauta išnaudojo istorinį šansą atkurti Lietuvos valstybę. Mums pavyko ištraukti dramblį per rakto skylutę. Ir per tuos 30 metų mes pasiekėme labai daug. Ypač džiaugiuosi, kad ši paroda eksponuojama Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje – lietuvių tautos visuotinėje proto būstinėje, kur kasdien lankosi būriai smalsaus Lietuvos jaunimo“, – teigė B. Valionytė.

Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė signatarams dėkojo už galimybę būti laisviems ir priminė, kad ši paroda yra puiki įžanga į kitais metais prasidėsiančius Archyvų metus, per kuriuos bus aktualizuojama archyvų svarba, kaita, reikalingumas ir modernumas.

Unikalia galimybe savo akimis išvysti 1990 m. kovo 11 d. akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ originalą, pasirašytą visų signatarų ir saugomą Lietuvos valstybės naujajame archyve, džiaugėsi Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė. Ji padėkojo visiems parodos organizatoriams ir partneriams, ragino švęsti Kovo 11-ąją ir „jausti, matyti, tikėti ir gyventi laisvoje šalyje, einant savo unikaliu ieškojimų, klaidų ir atradimų keliu.“

Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Alvydas Nikžentaitis pažymėjo, kad būtent dabar atėjo laikas švęsti Kovo 11-ąją: „Kai istorikai kalba apie praeitį, jie lygina dabartinę epochą su ankstesnėmis. Mes labai daug pasiekėme. Lietuva niekada nebuvo tokia demokratiška, tokia saugi ir ekonomiškai turtinga. Taip, mes dabar gyvename savo aukso amžiaus trisdešimtmetį. Nereikia pamiršti tos erdvės, iš kurios išėjome, ir tų skaudžių kataklizmų, kuriuos lietuvių tauta išgyveno. Trys Baltijos šalys ir šiandien yra ta zona, kuri skiria laisvą pasaulį nuo nelaisvo.“

Parodos ekspoziciją trumpai apžvelgė Lietuvos valstybės naujojo archyvo vadovė Danutė Kontrimavičienė. Ji atkreipė dėmesį, kad tarp parodos eksponatų – Aktą įtvirtinantys parengiamieji dokumentai, oficialūs Islandijos, Italijos, Slovėnijos ir kitų valstybių raštai, kuriais išreiškiamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo palaikymas, tarptautinių organizacijų ir žymių politikos veikėjų Jacques‘o Chiraco, Milano Kučano, dvasinio lyderio Dalai Lamos sveikinimai Nepriklausomai Lietuvai. Parodoje eksponuojamose fotografijose užfiksuotos mitingų Vilniaus Vingio parke ir šalia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos akimirkos, kadrai iš Vašingtone vykusios demonstracijos, surengtos Lietuvos Nepriklausomybei palaikyti. Galima pamatyti ir Kovo 11-osios akto signatarams skirtus medalius, apdovanojimo raštus, pažymėjimus.

Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, naudodamasis proga, kad šiame renginyje dalyvauja kovo 11 d. priimto Nepriklausomybės Akto signatarai, pakvietė juos kuo dažniau lankytis bibliotekoje. „Nacionalinė biblioteka atvira šalies istorijos pamokoms, kurias kartu su jumis galime pristatyti visuomenei ir jaunimui. Mūsų bibliotekoje deramą vietą rastų signatarų archyvai ir knygų asmeninės kolekcijos. Šiandien mūsų biblioteka yra ta erdvė, kur saugoma šalies istorija ir kuriama valstybės ateitis“, – sakė prof. dr. R. Gudauskas.

Muzikos kūrinius susirinkusiesiems dovanojęs dainų autorius ir atlikėjas Povilas Girdenis atliko pagal Lietuvos partizanų žodžius sukurtų dainų, kurių originalius tekstus saugo Lietuvos ypatingasis archyvas.

Per parodos atidarymą prie eksponuojamų 1990 m. kovo 11 d. akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ originalo, pasirašyto visų signatarų, ir dar vieno – 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ (Lietuvos Respublikos Seimo archyve saugomo oficialaus dokumento, pasirašyto Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio ir sekretoriaus Liudviko Sabučio), viso renginio metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai ėjo garbės sargybą.

Šią parodą lydės visas renginių ciklas, vyksiantis Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Plačiau apie būsimus renginius, galite sužinoti čia.

Parodą globoja Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas.

Daugiau nuotraukų ›