2020 m. kovo 19 d.

Sekdami naujienas, mąstykime kritiškai!

XXI amžius – informacijos, technologijų ir nuolatinių pokyčių laikas. Informacija mus pasiekia didžiuliais srautais ir įvairiausiais kanalais: žiniasklaida, socialiniai tinklai, reklama, renginiai, žmonės, su kuriais bendraujame. Vystantis technologijoms, šie kanalai nuolat keičiasi ir tampa vis išmanesni, o mes vis daugiau laiko praleidžiame naršydami „informacijos lobynuose“, dėmesio vertomis naujienomis dalindamiesi su draugais, kolegomis, artimaisiais. Tai ypač aktualu šiuo kriziniu laikotarpiu, kai pasaulis kovoja su pavojingu virusu, visai neseniai patekusiu ir į Lietuvą.

Informacijos srauto daromas poveikis mūsų gyvenimui ima kelti naujų iššūkių. Siekiant atsakingo požiūrio į informacijos vartojimą, šiuo metu itin pažymimas poreikis lavinti kritinį mąstymą bei žiniasklaidos ir kitų medijų raštingumą.

Apie kritinį mąstymą kalbama išties daug, tačiau kas yra tas kritinis mąstymas? Dėl kritinio mąstymo pagrindinių bruožų vis dar diskutuoja psichologai, filosofai ir edukologai, tačiau bene dažniausiai minimos šios nuomonės reiškėjų savybės: smalsumas, gebėjimas kelti pagrįstus klausimus, siekis mąstyti nepriklausomai ir atsakingai, drąsa pripažinti klydus. Kritinio mąstymo nereikėtų tapatinti su neigiamą konotaciją turinčiu kritikavimu – mąstymas kritiškai nėra siekis pašiepti, atvirkščiai – taip mąstant būtina gerbti kitus ir jų nuomonę.

Kritiškai mąstančio asmens išskirtinumas tas, kad juo neįmanoma manipuliuoti. Tai itin aktualu XXI a., kai netikros naujienos, manipuliacijos bei propaganda mus pasiekia taip dažnai. Tiesa, mus pasiekiančios informacijos kiekį gali būti itin sudėtinga patikrinti, todėl dažniausiai sekame tuo, kuo tikime ir kas mums kelia emocijų. Šiandien įvairiuose kanaluose gausu žinių apie naująjį virusą, informacijos, kokiomis priemonėmis valstybės bando jį sustabdyti. Šias naujienas sekame kasdien, todėl itin svarbu atsirinkti patikimus šaltinius, kritiškai ir atsakingai vertinti Lietuvoje ir pasaulyje susidariusią situaciją.

Lietuvos žiniasklaida imasi atsakingų priemonių, siekdama, kad visuomenę pasiektų teisinga informacija.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos naujienų portale rasite LRT naujienų rentgeną bei #LRT faktų rubrikas. Pastarojoje publikuojama ir straipsnių apie naująjį virusą: „Ekspertai: ar koronavirusas gali būti panaudotas kaip ginklas?“, „Panika dėl koronaviruso: internautai teigia, kad protrūkį išpranašavo „Simpsonai“.“

Naujienų portalas „15min“ patikrintus faktus apie aktualijas skelbia rubrikoje „Patikrinta 15min“. Čia gausu svarbios informacijos: „Ne, actas ir druska nuo COVID-19 negelbsti“, „Melas feisbuke: dažnai geriamas vanduo nuo viruso nesaugo“ ir kt.

„Delfi“ rasite rubrikas „Melo detektorius“, „Medijos Karas Propaganda“.

Gebėjimas analizuoti naujienas, atskirti faktus nuo nuomonių ir prielaidų leidžia kur kas objektyviau suvokti mus supantį pasaulį, priimti tinkamus sprendimus ir nepasiduoti kylančioms nerimastingoms emocijoms. Reikiamos informacijos ieškokite patikimuose šaltiniuose ir kritiškai vertinkite jus pasiekiančias naujienas.