2020 metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais.
UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimo tikslas yra pabrėžti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų Lietuvos kultūros paveldo vietovių – Vilniaus istorinio centro, Kernavės archeologinės vietovės, Kuršių nerijos, Struvės geodezinio lanko − reikšmę mūsų valstybei, taip pat didinti visuomenės supratimą apie šių vietovių išskirtinę visuotinę vertę ir išsaugojimo ateities kartoms bei teisinės apsaugos svarbą. Tai ir proga iš naujo įvertinti turimą unikalų, pasaulinio masto Lietuvos kultūros paveldą, pažinti išskirtinio kultūros paveldo Lietuvoje istoriją, išplėsti jos prieinamumo, kultūrinio pažinimo, įtraukties ir visuomenės dalyvavimo galimybes.
UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų minėjimas siejamas su svarbiomis jubiliejinėmis datomis. 2019 m. Vilniaus istorinis centras minėjo 25-erių metų, Kernavės archeologinė vietovė – 15-os metų, 2020 m. Kuršių nerija minės 20-ies metų, Struvės geodezinis lankas – 15-os metų įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą sukaktis.
Vertybės, įrašytos į Pasaulio paveldo sąrašą, ne tik skatina pasididžiavimo jausmą, bet ir įpareigoja pasauliniu mastu jausti atsakomybę ir būti solidariems siekiant išsaugoti reikšmingą žmonijos paveldą ateinančioms kartoms.
Dėl paskelbto karantino Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje neįvyko iškilmingas oficialus UNESCO pasaulio paveldo metų Lietuvoje atidarymas, kuriame turėjo būti paskelbta apie visus metus truksiančių metų minėjimo programos renginių ciklą, tačiau procesai nesustoja, darbai vyksta.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos interneto svetainėje sukurtas UNESCO pasaulio paveldo metų Lietuvoje polapis, kuriame pateikiama susijusi informacija ir vizualinės priemonės. Komisija džiaugiasi sulaukusi UNESCO Pasaulio paveldo centro direktorės Mechtild Rössler šventinio sveikinimo:
Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija žada, kad iki balandžio mėnesio pabaigos bus parengtas UNESCO pasaulio paveldo metų vaizdo klipas, kitos reklaminės kampanijos priemonės. Džiaugiamės galėdami pasidalyti UNESCO pasaulio paveldo metų logotipu.
Logotipas, sukurtas bendradarbiaujant su agentūra FOLK, žymi keturias į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas Lietuvos kultūros paveldo vertybes, pripažintas pasauliniu mastu.
Lietuva didžiuojasi keturiomis išskirtinę visuotinę vertę turinčiomis vietovėmis: Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove, Struvės geodezinio lanko punktais.
Taip pat šalys, pasirašiusios Pasaulio paveldo konvenciją, yra raginamos savo teritorijoje esančias paveldo vertybes, kurias ketina siūlyti įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą, įrašyti į preliminarųjį sąrašą (angl. Tentative list). Mūsų šalies preliminariajame paveldo sąraše yra Kauno modernizmo architektūros paraiška „Kaunas 1919–1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo“ ir Trakų istorinio nacionalinio parko paraiška.
Pasaulio paveldo sąrašą sudaro visai žmonijai reikšmingos ir išskirtinę visuotinę vertę turinčios kultūros ir gamtos paveldo vertybės (šiuo metu jų yra 1121), esančios 167 valstybių narių teritorijose. Kiekvienai valstybei yra didelė garbė ir atsakomybė savo šalyje turėti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros ir gamtos paveldo objektų ar vietovių, kurios liudija išskirtinę žmonijos kultūrinę ir istorinę patirtį, svarbią jos raidą, yra tapatybės dalis. Galime pasidžiaugti, kad, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, turime daugiausia paveldo vertybių, įrašytų į tarptautinius UNESCO sąrašus.